Tommy Robinson suėmimas įelektrino britų visuomenę. Protestai plinta. Šūkiai labai primena N.Venckienės palaikymo demonstracijas – pirmiausia reikalaujama teisingumo. Kai visuomenė pradeda domėtis tokio kalibro vertybe kaip teisingumas, įsijungia galingos slopinamosios jėgos. Antra vertus, britai neturi nuožmaus dergimo tradicijos, todėl tos šalies žiniasklaida nesiims tiek maišyti protestuotojus su purvais. Kitas dalykas – pasitikėjimas žiniasklaida šiandien visa kur labai sumenkęs, todėl žmonės informacijos pasirankios iš tinklaraštininkų. Galiausiai, britų leftistai padarė lemtingą klaidą – teisėjas uždraudė apie šį atvejį pranešinėti, o tai reiškia, kad protestuotojai turės šios istorijos nušvietimo monopolį.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Didžiojoje Britanijoje suima už įsitikinimus ir jų skleidimą. Prieš kelis mėnesius britų policija buvo trumpam sulaikiusi tris aktyvistus iš užsienio: Lauren Southern iš Kanados, Brittany Pettibone iš JAV ir Martiną Sellnerį iš Austrijos. Visi šie trys veikėjai dar savo šalyse pasisakė prieš Europos islamizavimą, o tai, pasak leftistų, yra pati baisiausia įmanoma nuodėmė. Todėl jie palaikyti keliantys grėsmę britų visuomenei ir pasienyje sulaikyti. Leftistai nesibodi riboti žodžio laisvės šios rūšies oponentams, nes pagal jų ideologiją tokia „neapykantos kalba“ neva veda prie taikos ir darnos visuomenėje sutrikdymo. Taip išeina, kad Britanijoje dygsta džihadistų kuopelės, musulmonai vis įžūliau nepaiso JK įstatymų, kalėjimai tapo islamistų radikalizavimo centrais, o prieš visa tai pasisakyti, anot leftistų, yra baisiausias įmanomas nusikaltimas, pateisinantis netgi pamatinių žmogaus teisių ribojimą.

Tuo tarpu pateiksiu vieną skaičių, parodantį kur veda progresyvi leftistinė politika: šiuo metu Londone britai sudaro vos 44 proc. miesto gyventojų. Miestas vis labiau tampa apgyvendintas svetimšalių iš atsilikusių šalių. Tai gali nutikti ir pas mus, jei nebūsime pakankamai drąsūs ir nepakovosime su leftistų mėginimais užmesti mums apynasrį. Lietuvoje šiuo metu jie susitelkę į Stambulo konvencijos ratifikavimą, kas pakirstų šeimos pagrindus, nes šeima būtų galima vadinti kokios tik nori rūšies santykius.

Katalikiška graužatis

Norėčiau aptarti kaip Vakarai iki viso to nusivažiavo. Tik supratę kas mus įstūmė į esamą padėtį turime galimybę iš jos išsikapstyti. Viskas prasidėjo nuo to, kad žmonės patikėjo, jog kunigai juos yra apmulkinę ir pavergę, o nustoję jų klausyti žmonės išsilaisvins ir taps didžiai protingi. Po šimto metų matome prie ko tai privedė. Ideologinis elitas mums aiškina, kad visuomenės esmė yra nuo savo šaknų „išlaisvinti“ vartotojai, kuriems terūpi didesnės pajamos. Laisvė supranta kaip laisvė nuo bet kokių tradicijų, tokių kaip meilė savo šaliai, šeimos pareigos ir pamatiniai moralės principai.  Vietoj to šie visuomenės inžinieriai diegia savo dogmas, kurios privalomos kur kas labiau nei anksčiau buvo privalomos kunigo tiesos. Žodžiu, laisvė nuo D-vo tapo košmaru, griaunančiu ir tikrai sugriausiančiu Vakarų visuomenes jei kol nevėlu jos neatsisakysime.

Pats žodis „laisvė“ kalbant apie bedievystę yra netinkamas. Matome, kad moralinius principus pakeitė amoralumo diktatas. Mes tapome daug mažiau laisvi nei tuomet, kai paisėme padorumo normų. Antra vertus, mane stebina žmonių troškimas grįžti prie senų tradicijų, nesidomint kas iš to gausis. O gausis tai, kas gaudavosi ir anksčiau: iš pradžių didžiulis optimizmas ir susitelkimas, po to šias vertybes uzurpuoja koks nors politikas, valdininkas ar kunigas ir jas korumpuoja. Pavyzdžiui, atkūrėme nepriklausomą Lietuvą, tačiau netrukus ją pasisavino politinis elitas, kuris sutartinai vagia iš visuomenės ir dangsto vienas kitą (įdomu, ką atskleis NSGK išvados, kurios turėtų būti paskelbtos šią savaitę?). Kunigas mums reguliuoja dorovę, o po to paaiškėja, kad jis girtuoklis, pedofilas ar vagis. O kas svarbiausia ir kas labiausiai nutylima – visų rūšių išvardinti lyderiai lieka nenubausti, nes sistema gina jų teisę į nusikaltimus.

Štai žvilgsnis į katalikišką pasaulį. Niekaip nenorėdamas sumenkinti lenkų, tiesiog pateikiu katalikišką vaizdelį esantį visai šalia mūsų. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkai yra karšti patriotai ir mielai puola į patriotinę egzaltaciją. Tačiau neseniai Varšuva susigriebė, kad jų engiami tautiečiai išvaginėja nemažus į Lietuvą siunčiamus patriotinės paramos pinigus. Kai pamėgino įšvęsti šioje srityje tvarką, vietiniai lenkai parodė ponams iš Varšuvos jų vietą. Korupcijos LRT istorija į šią panaši kaip du vandens lašai – viskas prasideda nuo gražių patriotinių intencijų, o baigiasi išvogtais pinigais. Po to, žinoma, seka ilgas katalikiškos graužaties laikotarpis, kai dvasingu save laikantis asmuo nesivaržo lieti apmaudą kokie visi valdžioje blogi ir kaip nieko dėl to neįmanoma padaryti.

Mano supratimu, išeitis visai paprasta – keisti dvasinę tradiciją. Tik bėda ta, kad ties šia vieta lietuviai reaguoja panašiai, kaip rusai į siūlymą atsisakyti caro. Katalikus apima minties paralyžius, kokia tai man nesuprantama panika, todėl jie sau neleidžia šių dalykų blaiviai apsvarstyti. Galiu tik paspėlioti kodėl žmonės taip elgiasi, tačiau esmė ta, kad taip jie kovoja už tai, kad niekas nesikeistų ir kad amžinos mūsų bėdos niekur nesitrauktų.

Ir dar vienas dalykas. Daugelis patriotų šiuo metu svaigsta kaip būtų nuostabu, jei vėl atgytų „tautų Europa“. Tačiau kaip jūs įsivaizduojate Lietuva tokiame žemyne galėtų išlikti? Tautų Europa reiškia, kad nacionaliniai sumetimai yra aukščiau viso kito. O jei taip, tuomet mes atsiduriame tarp Rusijos, Lenkijos ir Vokietijos, kurioms niekas – nebent jų geopolitiniai varžovai – nesutrukdys pareikšti, kad mūsų šalis turi priklausyti joms. Todėl manau, kad Tautų Europa - tai kelias į Lietuvos sunaikinimą. Kelias į Lietuvos išlikimą ir klestėjimą yra dvasinė evoliucija, arba, paprasčiau kalbant, kryptingas darbas naikinant savo ydas ir nepakankamą tikrovės suvokimą.

2018 m. gegužės 29 d.