N.Venckienės ir ją palaikančių aktyvistų dergimo bei susidorojimo vajus taip žiauriai prasilenkė su demokratinės šalies taisyklėmis ir principais, kad neturime teisės neišsiaiškinti kas tai užsuko. Juo labiau, kad praėjus keleriems metams pradėtas analogiškas vajus prieš R.Karbauskį ir valstiečius, taip pat savo laiku masinio dergimo sulaukė P.Gražulis, iš kurio visiems leista nežabotai tyčiotis dėl jo nuomonės, kad reikia išsaugoti esamą šeimos sampratą.

Jeigu dergimo kampanijų organizatoriams pavyksta pasiekti savo tikslų, didelė visuomenės dalis užsikrečia nežabota ir, kas dar svarbiau, nepagrįsta neapykanta nurodytam taikiniui. Štai pavyzdys kaip diriguota neapykanta paveikė „adekvačius, kultūringus ir supratingus žmones“:

Visai kaip filme „Eksperimentas“, kur mokslininkai pririnko iš gatvės savanorių ir davė jiems žaisti kalėjimą. Dalis savanorių tapo kaliniais, dalis – atsakingais už tvarką prižiūrėtojais. Jau antrą dieną „prižiūrėtojai“ pradėjo tiek įsijausti į savo vaidmenį, kad ėmė iš „kalinių“ tyčiotis ir naudoti prieš juos prievartą, o aštuntą eksperimento dieną jie netyčia nužudė vieną eksperimento dalyvių ir šį teko nedelsiant nutraukti.

Tą patį matėme ir protesto prieš pedofiliją atveju. Violetiniai aktyvistai propagandos priemonėmis buvo nužmoginti, visuomenei įteigta, kad tai piktybiški kenkėjai, kuriems terūpi vykdyti minios teisingumą ir nurodinėti teismams kaip spręsti bylas. Dėl to didelė visuomenės dalis raginimus perduoti pedofilijos bylą į teismą vertino kaip gaivališką antivisuomeninę veiklą, o tai savo ruožtu leido jiems pateisinti, kodėl jie pasisako už N.Venckienės persekiojimą ir džiūgavo, kai prieš Kedytės prievartinį perėmimą (prievartą naudoti perimant vaiką uždraudė teismas) protestavę aktyvistai buvo tampomi po teismus.

Žodžiu, masinio smegenų apdirbimo rezultatas tas, kad sekė virtinė žmogžudysčių, kurių visų D.Kedžiui niekaip nepakiši, nes nemaža dalis jų įvyko jau jam pranykus ar po jo mirties. Geros dalies gyventojų visa tai nelabai jaudino, nes jie buvo sutelkę savo pagiežą į Venckienę ir „nuožmogas patvorinius“. 

Visa tai reikalauja nustatyti kas užsuko dergimo vajų, nes priešingu atveju šie asmenys galės tai kartoti vėl ir vėl. Jeigu branginame demokratiją, šio išpuolio prieš  visuomenę jokiu būdu negalime praleisti pro pirštus. Pasidalinsiu savo turimais faktais ir prielaidomis; jeigu tai pradės daryti ir kiti, netrukus susidėliosiome visiškai aiškų vaizdą.

Mano nuomone, dergimo prieš N. Venckienę vajų organizavo prezidentė. Štai argumentai:

• Mūsų prezidentė dar sovietmečiu Leningrade yra baigusi KGB mokyklą, todėl puikiai išmano „slaptosios valstybės“ (deep state) valdymo metodus.

• Žinome, kad prezidentė yra valdingo charakterio, kad jeigu jai neįtiksi, ji imsis „kapoti galvas“. Tas demonstratyvus „galvų kapojimas“ buvo jos įvaizdžio dalis pirmaisiais prezidentavimo metais, vėliau ji labiau apsiribojo bauginimais tai daryti. Tai daro ją panašią į A.Lukašenką. Visgi žinome, kad ji turi polinkį su jai neįtikusiais susidoroti. O jeigu procesas vyktų kitų rankomis, galima tikėtis, kad ji to imsis dar noriau.  

• Prezidentė per savo prezidentavimo laikotarpį siekė pajungti sau teismų sistemą. Ji skirdavo į generalinio prokuroro pareigas labai silpnas figūras, neturinčias didesnio autoriteto teisėsaugos sistemoje – pavyzdžiui, D.Valys atkeltas iš, berods Akmenės. Ir po jo prezidentė siekė paskirti į šias pareigas visokius abejotinus asmenis, apie ką ne kartą rašė žurnalistas T.Dapkus; Grybauskaitė, kaip žinia, per buvusį LS pirmininką Eligijų Masiulį perdavinėjo MG Baltic vadovui D.Mockui linkėjimus ir prašė „patraukti skaliką“ – t.y. kad šis netrukdytų į gen. prokurorus paskyrinėti ką jai reikia. Taigi D. Grybauskaitė turėjo labai didelę įtaką teismų sistemai.

• Jeigu prezidentė pasižymi šiomis trimis aukščiau nurodytomis savybėmis, nesunku numanyti, kad ir jos įtaka Valstybės saugumui buvo labai didelė. Jeigu toks asmuo pajungė sau teismus, tikriausiai pamėgino tai padaryti ir su Saugumu. Kaip netrukus pamatysime, veikiausiai antidemokratinius procesus koordinavo VSD. Turiu pripažinti, kad duomenų apie D. Grybauskaitės mėginimus pajungti sau Valstybės saugumą neturiu. Tačiau jeigu Grybauskaitė kišosi į STT darbą, neteisėtai nurodinėjo jos vadovui V.Gailiui atleisti savo pavaduotoją V.Giržadą (antraip bus atleistas pats), tai rodo, kad Grybauskaitė mielai deda leteną ant jėgos struktūrų.

• Toliau reikia pastebėti, kad neapykantos vajus prieš Venckienę ir Co. buvo akivaizdžiai orkestruotas. Pilietininkai susirinko protestuoti prieš labai jau įtartiną prokuratūros sprendimą, kad pedofilijos byloje visai nėra jokių įrodymų ir todėl teismui jos net nereikia perdavinėti – prieš sprendimą sukilusius žmones išvadino žudiko garbintojais ir minios teisingumo siekiančiu gaivalu. Tokie pilietiniai gaivalai Lietuvai, kuri kaip tik veikiau kenčia nuo pilietinio pasyvumo, kultūriškai visai nebūdingi, nebuvo to ir šiuo atveju. Tad nesiskaitymas su objektyvumu ir mėginimas nuteikti visuomenę prieš Garliavos protestuotojus matomas plika akimi. Sakyčiau, prieš pilietinį judėjimą paleista karinio stiliaus propaganda.

• Kas dirigavo šį dergimo vajų? Manau VSD. Pirma, jaučiasi jėgos struktūrų stilius – kas gi kiti paleistų tiek agresyvią propagandą? Siekė maksimalaus veiksmingumo, tačiau per tai išsidavė. Antra, Valstybės saugumo departamento ranką liudija tai, kad dergimo vajuje ypač aktyviai reiškėsi A.Ramanauskas – Greitai, kuris anksčiau „Žinių radijo“ laidoje yra pasigyręs atlikęs VSD pavestą operaciją demaskuoti Artūrą Račą kaip Kremliaus agentą. Jeigu jau pats Ramanauskas aiškina, kad yra VSD agentas, tuomet visiškai galiu patikėti, kad ir čia ir vykdė to paties VSD operaciją. Juo labiau, kad anaiptol ne visuomet Ramanauskas tikėjo, jog patvoriniai tik išgamos ir kad kalbos apie vaiko tvirkinimą – idiotų išsigalvojimai. Tai liudija jo klipas „Pedofilų partijos pareiškimas“, sukurtas dar ankstyvuoju skandalo laikotarpiu. Andrius Užkalnis taip pat gyrėsi, kad gyvendamas Anglijoje ir dirbdamas BBC taip pat atlikinėjo saugumietiškas užduotis - rinko informaciją apie Iraną iš prieinamų šaltinių. 

• Buvęs N.Venckienės vyras advokatas Aidas Venckus liudijo, kad A.Ūso advokatas Deivis Valiulis jam yra prasitaręs: „Tu nežinai kieno kelią perėjai!“. Reikia suprasti, kad už Ūso stovi itin įtakingos jėgos. Pats Valiulis buvo ne tik Ūso advokatas, bet ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko patarėjas. Tai rodo, kad Valiulis turi tamprių sąsajų su valdžios struktūromis. Kokios itin galingos valstybinės jėgos galėjo būti suinteresuotos, kad pedofilijos byla būtų numarinta ir kodėl?

• Daug spėlioti nereikia - netgi turime liudijimą, kad bylos gesinimu ypač rūpinosi prezidentūros patarėjai. Savo kreipimesi į Generalinę  prokuratūrą Nijolė Sadūnaitė, „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius ir VGTU docentas E.Paliokas mini, kad „Tai, kad pedofilijos byloje liudininkams ir nukentėjusiems buvo daromas neteisėtas spaudimas, paliudijo ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis viešai papasakojo, kad tuo metu, kai teisme buvo nagrinėta vadinamoji Garliavos pedofilijos byla, prezidentūros patarėjai aktyviai kišosi į šią bylą. A. Zuokas netikėtai pareiškė, kad anksčiau į jį kreipėsi Vilniaus savivaldybės specialistai, kuriems Garliavos istorijoje esą spaudimą darė prezidentės patarėjai.“

• Bet kuris Seimo narys ar netgi visuomenininkas jums paliudys, kad buvusios Seimo kadencijos Seimo nariai tragiškai bijojo prezidentės. Ko jiems taip jos bijoti?

• Sekančią dieną po to, kai tik buvo išrinkti valstiečiai, prieš juos pradėtas gana panašus dergimo vajus. Tuo ypatingai rūpinosi konservatoriai, kurių ypatingas ryšys su prezidente niekam ne paslaptis.

Manau, pateiktų galų pakanka išvadai, kad pedofilijos bylos numarinimu, dergimo vajumi ir susidorojimu su N.Venckiene pasirūpino konkrečiai prezidentė D.Grybauskaitė. Nedaug turime kandidatūrų kas galėtų vienu metu taip sklandžiai sukelti teisėsaugą, žiniasklaidą, net ir partijas. Iš tiesų net neįsivaizduoju, kas dar be prezidentės mūsų valstybėje būtų pajėgus tai padaryti.

Kol kas negaliu atsakyti į klausimą kam jai to reikėjo. Galbūt nenorėjo, kad kas nors drįstų kėsintis į jos valdžią teismams. Veikiausiai tai nebuvo pagrindinis motyvas. Reikia pasistengti, kad ateitų diena, kaip šio vajaus organizatoriai bus patraukti atsakomybėn – tuomet jai teks į šį klausimą išsamiau atsakyti. Jeigu nenuleisime rankų ir nuolat darbuosimės, kad teisingumas nugalėtų, jis būtinai nugalės. Tik laiko klausimas kada. Bet kokiu atveju, nemaža atsakomybės dalis už virtinę žmogžudysčių, už brutualius žmogaus teisių pažeidinėjimus, už vaiko pradanginimą (nepateikiant įrosymų, kad nenužudytas), taip pat už žalą vidiniam ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui tenka tam, kuris užsuko šią bylos gniaužimo, piliečių zombinimo ir susidorojimo su aktyvistais gaivalą. Nemažai kraujo ant to asmens rankų. Taigi nenuilsdami aiškinkimės kas už to stovi. Čia ne vieta drebinti kinkas - kalba eina apie šalies laisvę! Prieš Lietuvą surengtas hibridinis perversmas. 

O tuo tarpu kviečiu pažiūrėti filmą „Eksperimentas“ (nuoroda aukščiau). Šis filmas pasakoja, kaip greitai eiliniai žmonės linkę tapti žiauriais budeliais, jeigu tik jiems kas nors suteiks tam leidimą.