Ar tautinės eisenos padeda puoselėti tautiškumą?

Lietuvoje įprasta religiškai saugoti tai, kas neveikia ir kenksminga. Pavyzdžiui, apsidairius matysime gausybę pavyzdžių ir jokių išimčių, kad šalys, perėjusios į protestantizmą, pakėlė savo išsivystymo lygį ir sustiprėjo to nepadariusių šalių atžvilgiu. Visgi tai netrukdo dideliai daliai gyventojų savo Bažnyčią laikyti angelu sargu ir kelrode žvaigžde. Pasekti protestantų pavyzdžiu jie kažkodėl neketina ir to net nesvarsto – katalikybė, sako, yra mūsų tautinė tradicija.

Tautinės eisenos dalyvių neturėtume laikyti lietuviais

Kai koks nors lietuvis užsienyje padaro ką nors keliančio pasididžiavimą (pavyzdžiui, gerai sužaidžia NBA arba suspindi šiuolaikinių technologijų versle) visi jaučiame pasididžiavimą. Ir teisėtai, nors mes prie to laimėjimo nė pirštu neprisilietėme. Mūsų pasididžiavimo pagrindas – kad esame Lietuvos žmonės, jos pasiekimų ir gerovės kūrėjai. Taip žiūrint, mes komanda, o vieno iš mūsų pasiekimas – visų mūsų pasiekimas.

Trečioji švaros revoliucija

Dabar mums jau gana sunku patikėti, tačiau dar prieš kokius 100 metų absoliuti dauguma žmonių nematė reikalo praustis. 18 amžiuje buvo visuotinai priimta manyti, kad vanduo – ligų šaltinis. Tad jo kaip pavojaus ir vengė, todėl visai normalu būdavo nesimaudyti ištisais mėnesiais. Vėliau praustis pradėjo didikai – tačiau ne dėl sveikatos sumetimų, o dėl to, kad asmeninė higiena tapo požymis, išskiriantis didiką iš prasčiokų.

Tikėjimas ar religija?

Šiuo metu madinga tvirtinti, kad esu aukščiau religijos. Religija, suprask, sielų kalėjimas, atgyvenęs būdas žmonėmis manipuliuoti. Tuo tarpu tikėjimas – visai kas kita. – „Štai aš,“ - nuolatos girdžiu iš visų pusių, „tikiu, tačiau be religijos“. Dažniausiai sako, kad jis ar ji tiki ar net žino, kad yra kažkas daugiau nei regimas pasaulis, ir leidžia suprasti, kad jie su tuo „kažkuo aukščiau“ gyvena kone tobuloje harmonijoje.

Aš paleidau saviniekos vajų...

Išpažįstu – tai pradėjau aš, Aurimas Guoga. Saviniekos vajus buvo paleistas 2009 metų pradžioje, kai netekau vilties, kad Sėkmingos tautos idėjos bus racionaliai išklausytos ir apsvarstytos. Tuo metu kalbėjau tarsi į atvirą kosmosą. Gali kiek tik nori aiškinti, ūkauti ar šaukinėti, niekas negirdi. Jei koks nors netyčia truputį nugirsta, pasukioja pirštą ties smilkiniu ir vėl palieka mane vieną sau ūkauti. Žurnalistai ignoravo bet kokias siūlomas publikacijas ir netgi neatsakydavo į žinutes.

Kodėl žydai amžinai pirmauja prieš krikščionis

Jei krikščionys, kaip jie teigia, turi pranašumą dėl to, kad vadovaujasi Naująja evangelija, tuomet būtų logiška, kad jie, lyginant su žydais, turėtų nepaneigiamai pirmauti. Jei ne žemiškuose, tai bent dvasiniuose dalykuose. Nors, jei tikėsime Kristaus žodžiais, jo evangelija turėtų teikti ir žemišką pranašumą.

Kiekvienam pagal jo tikėjimą...

M.Bulgakovas savo įžymiajame romane „Meistras ir Margarita“ yra parašęs eilutę, kuri man tapo šio rašytojo vizitine kortele: „Kiekvienam bus atseikėta pagal jo tikėjimą“.

 

V.Landsbergis iš arti

Epinė lietuvių neapykanta išsilaisvinimo kovų lyderiui man jau seniai nedavė ramybės – kaip taip gali būti? Kuo tas žmogus liaudžiai atrodo taip prasikaltęs? Nejau nejaučiame nė krislelio dėkingumo už tai, kad jis mus atvedė į nepriklausomybę? Juk lemtingomis dienomis jis dėl visos tautos rizikavo savo gyvybe – kas jo lauktų, jei sausio 13 dieną sovietų tankai vis dėlto būtų pajudėję ir link Seimo?

Mitas

Apie mitus mes šiaip jau nesame prastos nuomonės. Mitus laikome tautosakos dalimi, todėl leidžiame knygas ir dedame jas knygyne prie literatūros tyrinėjimo darbų. Na, tai tarsi pasakos suaugusiems – kai jau visi supranta, kad nereikia tikėti viskuo, kas ten parašyta, ir vis dėlto tam tikrų išminties perlų tikimės rasti. Bet kokiu atveju, mitą mes suvokiame kaip nekaltą istoriją, kurią reikia vertinti atlaidžiai ir skaityti su pasimėgavimu.

Palestina - Izraelis, ir to konflikto raibuliai Lietuvoje. 1 dalis

Šis straipsnis labai ilgas, tačiau pakentėkite ir atidžiai paskaitykite jį iki galo - pažadu, kad tikrai nesigailėsite.

 

Zekiškas mentalitetas

Zekiškas mentalitetas,

arba kokios pilietinio pasyvumo priežastys

 

Skausmo nauda psichinei sveikatai

Nežinau kaip jūs, tačiau aš vaikystėje ir užaugęs nebuvau girdėjęs jokio mokymo apie skausmą. Skausmas mūsų supratimu yra kažkas, ko reikia beatodairiškai vengti. Nei sau, nei juo labiau kitiems skausmo jokiu būdu niekuomet nereikia suteikti.

 

Kodėl verta dalyvauti pilietiniame pasipriešinime

 

Apie tai ne kartą esu rašęs, tačiau šį kartą visas priežastis, kurios mane ir kolegas bendražygius verčia kovoti už teisingesnę šalį, sudėsiu į vieną vietą.

 

Athipnotizuokime šį paprastą klausimą. Atviras atsakymas M.Peleckui

 

Parašiau žinutę, skirtą ekspertai.eu vadovams, kurioje pateikiau naują įžvalgą (toks mano darbas - pateikinėti naujas įžvalgas): bet kuriuo laikmečiu ir bet kurioje visuomenėje antisemitizmo (nepagrįstos neapykantos žydams) lygis yra atvirkščiai proporcingas žmogiškumo, žmogaus teisių, piliečių orumo lygiui toje šalyje.

Po išpuolio Garliavoje...

Valžianusikaltėlius toleruoti - kelias į savisusinaikinimą

 

Puslapiai