Kognityvinis disonansas – psichologijos terminas, kuris nusako diskomforto jausmą, kurį asmuo patiria vienu metu tikėdamas į du vienas kitam priešingus įsitikinimus. Paprasčiausias pavyzdys būtų asmuo, kuris, nors ir žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, vis tiek tęsia įprotį – ir šis neatitikimas nuolatos jį drasko iš vidaus.

Kadangi šalies gynyba staiga tapo labai aktuali, pasidalinsiu ką man pavyko sužinoti apie žydišką ir judėjišką patirtį šioje srityje.

Pateiksiu savo originalų požiūrį, kurį suformavo kalnas apie II pasaulinį karą perskaitytų knygų ir, žinoma, judaizmas.

 Stepanas Bandera

Didelio dėmesio nusipelno Levo Tolstojaus mintys apie religiją ir dvasinę žmonijos būklę XX a. pradžioje. 1907 m.

Ši tema tikriausiai bus įdomi daugeliui, nes apie slaptuosius žydų finansininkus sklando gausybė įaudrintų nuomonių, tačiau mes nelabai galime atsirinkti kur faktai, kur tiesa. Tai, ką pateiksiu, paėmiau iš rimto britų istoriko Paul Johnson knygos „A History of the Jews“.

Arba kodėl antikos graikai demokratiją laikė blogiausia įmanoma valdymo forma, o mes ją laikome vienintele gera?

Nesu didelis biologinių virusų žinovas, tačiau, kiek girdėjau, jų plitimo būdas yra toks: iš pradžių virusas patenka į organizmą ir prisitaiko taip, kad jo neįveiktų imuninė sistema. Jei virusas šiuo etapu sugeba įsitvirtinti, tuomet jis pirmu reikalu rūpinasi persikėlimu į kitą šeimininką. Žmogus dar nejaučia viso jo poveikio, tik retkarčiais nekaltai nusičiaudėja. Nors čiaudulys atrodo nekaltas, jis skleidžia didelį kiekį labai užkrečiančių bacilų.

Iš karto pasakysiu, kad šiame straipsnyje pateiktos išvados labai nepatiko žydams, kuriems jas parodžiau. Mane už tai blokavo iš draugų „Facebooke“, smerkė kaip nesąmonių pilstytoją, tačiau net nepamėgino nors kiek civilizuočiau paaiškinti, kur konkrečiai, jų nuomone, klystu. Tačiau šias išvadas man leidžia brėžti 5 metai kasdienių judaizmo studijų.

Anot visuotinai priimto požiūrio, žmogus bus tuo laimingesnis, kuo bus geriau materialiai aprūpintas. Iš čia fatali rinkų, BVP, karjeros ir t.t. reikšmė.  Tačiau per 20 amžių Vakaruose BVP pakilo 4 – 5 kartus, o laimės lygis liko kur buvęs, jei ne nusmuko žemiau.

Holokaustu rimtai domėjausi kelerius metus, išverčiau su kolegomis knygą šia tema, ne kartą raginau, kad lietuviai nusimestų kaukes ir pripažintų savo tragišką vaidmenį šiuose įvykiuose. Tačiau vis toliau bestudijuojant susidariau įspūdį, kad dalinai neteisūs pateikdami holokausto tragediją ir patys žydai. Šį kartą – atvirai ir geranoriškai apie tai.

S.Hungtingtonas knygoje „Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka“ aprašo civilizacinius susidūrimus po Šaltojo karo. Pagrindiniai du būtų, ko gero, Kinijos iškilimas ir jos pretenzijų į viešpatavimą pareiškimas. Antrasis, žinoma, islamo atgimimas ir dėl to sekusi karinių konfliktų virtinė jo periferijose su kitomis civilizacijomis, islamiškojo fundamentalizmo eksportas, terorizmas ir t.t.

Dažnai naudojame žodžius „kultūra“ ir „civilizacija“, tačiau ar iš tiesų konkrečiai žinome ką tie žodžiai reiškia? Pamėginsiu apibrėžti kaip aš juos suprantu, o tada galėtumėme padiskutuoti.

Europos istorija, palyginus su kitais regionais, pasižymėjo didesniu žiaurumu ir didesniais žudynių mastais. Čia mažiau žmonių, ypač rytinėje kontinento dalyje. Šį straipsnį rašau pagerbiant visas aukas ir norėdamas perspėti, kad nesame nuo tų žiaurumų apsaugoti ateityje.

Kai koks nors krikščionis prisiekinėja, kad jis šventai tiki, jog tik Atpirkėjo siųsta žinutė gali išgelbėti mūsų sielas, verta pasidomėti, ką gi ta žinia reiškia praktiškai. Išnaudodamas tai, kad pakankamai neblogai išmanau ir judaizmą, ir krikščionybę, nutariau

Kartais vienas kitas neapsikentęs skaitytojas paklausia manęs kodėl taip dažnai kritikuoju krikščionybę. Ar tai ne manija? Ar labiau kritikuotinų dalykų nėra?

2013 metų birželio 3 d. sukaks 25 metų „Sąjūdžio“ įkūrimo jubiliejus. Artėjant šiai sukakčiai norėčiau, kad užduotume sau klausimą - kur ir kaip taip staiga išgaravo „Sąjūdžio“ protesto galia? 1988 – 1990 metais kone kiekvienas ėjo į protesto mitingus, o jau 1995 metais tauta labiau panašėjome į išsigandusį, spendžiamą kampan kinkadrebį.

Kartais nuo pedofilijos istorijos pavargusios moteriškės galvą palinguodamos klausia – kada gi visa tai pagaliau baigsis? Geras klausimas. Kad atsakytume, pirma paklauskime savęs kodėl ši istorija taip užsisuko? Kuo ji ypatinga kad taip suaudrino visuomenę? Kodėl būtent ši byla, kodėl būtent dabar, kodėl ji nepaleidžia visuomenės?

Kaip visi žinome, Lietuva jau senokai pirmauja pagal savižudžių skaičių pasaulyje. Ko nežinome – tai kad pirmauja su nemažu atotrūkiu nuo antros vietos: Lietuvoje 42 savižudžiai per metus 100 000 gyventojų, o antroje vietoje sekančioje Rusijoje – 37,4: