Apie tai ne kartą esu rašęs, tačiau šį kartą visas priežastis, kurios mane ir kolegas bendražygius verčia kovoti už teisingesnę šalį, sudėsiu į vieną vietą.

 

1. Jei nekovosime už teisingesnę šalį, ji priklausys uzurpatoriams: valdžiažmogiams ir oligarchams. Politika toks jau dalykas, kad jei kuri nors socialinė grupė negina savo interesų, tai visos kitos sprendžia savo problemas jos sąskaita. Politikams, kai reikia priimti sprendimą, reikia suderinti gausybę interesų: verslo, profsąjungų, biudžetinių darbuotojų, finansinio stabilumo, t.t. Kai už savo teises nekovoja visuomenė, politikai reikalus tvarko taip, tarsi ji ir neturėtų interesų. Šiuo metu politikai ir kitos grupės prie to priprato, todėl aršiai priešinasi, kai visuomenė savo balsą pradėjo reikšti.

 

2. Jei gyvename demokratinėje visuomenėje, tai turime pareigą pasirūpinti visuomeniniais reikalais. Demokratija iš esmės yra savivalda. Jei piliečiai atsisako rūpintis savo viešaisiais reikalais, tuomet jų Res Publica panaši į apšniaukštą namo laiptinę. Visi vaikšto ir raukosi, tačiau niekas nenori imtis tvarkytis. Tai labai žema. Kitas dalykas – rūpestis visuomeniniais reikalais suteikia asmeniui svarbos ir savigarbos. Jūs iš karto pateksite į vieną kompaniją su visuomenės lyderiais. Pavyzdžiui, aš visus tuos asmenis, kuriems valdžia kelia bylas dėl susirinkimų organizavimo, pažįstu asmeniškai (atsiprašau, nesu susipažinęs su P.Gyliu).

 

3. Jei nesipriešiname valdžiažmogiams, tai atiduodame savo šalį uzurpatoriams. Tada jie čia išdarinėja ką nori. Nei jūsų turtas, nei jų ateitis nėra saugi. Pavyzdžiui, kaimynas man kartą pranešė, kad esu įtrauktas į kokį tai juodąjį sąrašą, kuris slapčia uždaro man daug svarbių durų šioje šalyje: neleis mano verslui laimėti valstybinių konkursų, užimti svarbesnes valstybines pareigas, t.t. Visa tai, beje, dar iki kol nepradėjau aktyvios pilietinės veiklos. Tačiau esmė čia ta, kad jei savo teisių aršiai neginsime, valdžia jas pažeidinės kaip tinkama. O „nesidomintis politika“ galės sau už kampo susigūžęs virkauti.

 

4. Jei nebūsime pilietiški, neklestėsime. Pastebėta, kad nepakanka tik sunkiai dirbti, kad šalis taptų turtinga. Dar svarbiau yra pilietinė tos šalies gyventojų sąmonė. Tada viešieji pinigai neiššvaistomi, korupcija būna pažabota, valstybę valdo daugiau ar mažiau su viešuoju interesu besiskaitantys politikai. Kaip galime suklestėti, jei viso to neturime? Uzurpuotoje šalyje net jūsų turtas jums dorai nepriklauso. Pavyzdžiui, V.Putinas sugalvojo ir atėmė turtus iš kelių oligarchų. Kas jam sutrukdytų „prichvatizuoti“ ir didesnio žmonių skaičiaus turtus? O kam „prichvatizuoti“ turtus, jei galima bet kada kiek tik nori pakelti jiems mokesčius? Ar ne per mokesčius mes ir esame apvaginėjami? – Tą gali sustabdyti tik visuomeninis pasipriešinimas.

 

5. Kai aplink neteisingumas, tas mums iššaukia moralinę pareigą priešintis. Ši priežastis man, ko gero, pati svarbiausia. Jei apvagiama, niekinama ir prievartaujama visuomenė, o tu nieko nedarai, ką tai pasako apie tave? Jei nori išsaugoti savo reputaciją savo paties akyse, turi kažko imtis. Laisvas žmogus gina savo laisvę.

 

6. Jei susigūži ir nekovoji už teisingumą, tai kaip pažvelgsi savo vaikams į akis? Ar dėl to negėda? Kokį pavyzdį jiems rodai? Ar norėtumėte, kad ir jie, vos tik kas juos užkabintų, išsigąstų, susigūžtų ir nusileistų agresoriui? Mūsų sprendimai labai veikia mūsų vaikų ateitį. Jei jie mus matys kaip prislėgtus inkščiančius vergus, tai didina tikimybę, kad ir tokiais taps. Ir priešingai – matydami laisvus ir ryžtingus tėvus, mūsų vaikai veikiausiai užaugs dar ryžtingesni.

 

7. Valdžiažmogių įsigalėjimas – galimybė atlikti ypatingą misiją. Jūs galite nugyventi savo gyvenimą palikdami ryškiausią pėdsaką. Turite unikalią galimybę pasidarbuoti, kad tauta nusikratytų vergiškumo šleifo ir pakeltų galvą. Tam nereikia viską mesti ir vien tuo užsiimti. Daryte tai kad ir po 15 minučių per dieną, ir jūs jau prisidedate prie proceso. Jei tikite į gyvenimą po mirties, tai turite tikėti ir į tai, kad ano gyvenimo kokybė priklauso nuo mūsų nuopelnų šiame gyvenime. Rabiai taip ir moko – mes čia gyvename tam, kad prisirankiotume nuopelnų Amžinajam gyvenimui.

 

8. Pasipriešinimas labai naudingas psichinei sveikatai. Atėję į pasipriešinimą jūs pagerinsite savo gebėjimus suvokti visuomenę valdančius procesus, pajusite entuziazmo antplūdį, kurį suteikia dalyvavimas prasminguose procesuose. Pilietiškai aktyvūs žmonės neabejotinai gyvesni, laimingesni, ir, galiu jus tvirtai užtikrinti, nė už ką nesikeistų problemomis su pilietiškai pasyviais. Visuomenininkų nevargina depresija, beprasmiškos būties jausmas, jie turi gerokai mažiau priklausomybių, nesu girdėjęs apie skyrybas visuomenininkų šeimose.

 

9. Pasipriešinimas daro jus visuomeniškai saugesnį. Atrodytų, yra priešingai. Matome bylas susirinkimų organizatoriams ir nusprendžiame, jog priešintis nesaugu. Priešingai – daug nesaugesnis yra pilietiškai pasyvus asmuo. Jei valdžia nuspręstų tokį išsunkti, niekas pernelyg neatkreiptų dėmesio. O jei mėgina kabinėtis prie visuomeniškai aktyvaus žmogaus, tai tokiam į pagalbą netruks atlėkti jo bendražygiai. Tad nors valdžia ir kelia bylas visuomenės lyderiams, bet tik tiek. Supraskime, kad keldami tas bylas valdžiažmogiai mėgina kaip nors gelbėti savo kailį, nes netekę valdžios jie bus pasodinti į teisiamųjų suolą. Be to, nepamirškime, kad tokie teistumai – ne dėmė, o garbė žmogaus reputacijai. Kiekvienas disidentas, sėdėjęs kalėjime už antitarybinę veiklą, dabar tuo pagrįstai didžiuojasi. Jei priešiniesi neteisingumui – tas rodo, kad esi ypač teisingas.

 

10. Praeis keli metai ar dešimtmečiai ir jūs ar jūsų bendražygiai būsite valdžioje. Taip nuolatos būna – šiandien opozicija, rytoj valdžia. Todėl prie opozicijos jungtis kiek protingiau. Jų akcijos dar kyla, o valdžios jau leidžiasi.

 

Pilietinis pasipriešinimas – neįtikėtina veikla. Tai labai įdomus laisvalaikio praleidimo būdas, įdomi kompanija, galimybė ugdytis drąsą ir kitas vertingas charakterio savybes. Taip, tai ir pavojai, tačiau tai tik prideda azarto! Jei reikėtų vienu žodžiu apibūdinti ką man primena pilietinis pasipriešinimas - sakyčiau, tai korida. Patekęs į visuomeninį judėjimą greitai atsikratai valdžiažmogių baimės ir pradedi vis įžūliau juos erzinti už jų antivisuomeniškas veikas. Jūs sužinosite daug pikantiškų dalykų, kurie į žiniasklaidą nepatenka arba prasprūsta daugumai pro akis. Tapsite geresniu žmogumi ir tinkamu pavyzdžiu vaikams. Pilietinis pasipriešinimas – tai intensyvus, aistrų ir nuotykių bei pavojų pilnas gyvenimas. Prie viso to - jautiesi darantis kai ką ypatingo.

Kartą išmėginęs – negali sustoti!