D.Kuolys: ką jis pats mano apie prieš jį nukreiptą užsipuldinėjimą?

2012 liepos 16d.

 

Pasišnekėjus su neretu visuomenininku, kai kalba užeina apie D.Kuolį ir jo buriamą „Lietuvos“ sąrašą, neretai balse kaip pagal užsakymą pasigirsta pašaipi gaidelė. Tačiau dar prieš kokius metus ničnieko blogo apie jį nesame niekur girdėję. Dabar pasigirsta kaltinimų, kad jis oficialių partijų statytinis, kad jo veikla Lietuvos atvirajame fonde labiausiai prisidėjo prie homoseksualizmo propagavimo, o būdamas Teisėjų taryboje jis palaikė klaną.

 

Nepaneigiami faktai apie D.Kuolį: jis pirmasis suorganizavo masinius mitingus prieš valdžios savivalę; jo mitingus palaiko gausus būrys visuomenėje pripažintų žmonių (intelektualų, menininkų ir disidentų); jam, kaip ir kitiems prieš valdžios savivalę besipriešinantiems lyderiams, iškelta byla už „neteisėtus susibūrimus“; jo surengtos akcijos „Tie-sos“ buvo ypač taiklios ir nemalonios klaniniams (antraip vaikų už tai nebūtų pradėję suiminėti); jis asmeniškai valdžios nesiekia, nes aiškiai pasakė, kad į Seimą nekandidatuos; po mitingų „Už teisingumą“ pasipriešinimo nuotaikos šalyje pakilo į visiškai kitą lygį; jo judėjimo terpėje iškelta „Lietuvos sąrašo“ idėja, kaip sutinka visi visuomenininkai, jei įgyvendinta būtų pragaištinga savivaliautojams valdžioje.

 

Prie viso to, D.Kuolys yra ypatingas eruditas. Jis vienas iš nedaugelio  Lietuvoje, kuris objektyviai supranta Abiejų tautų respublikos istoriją, o be šio istorijos tarpsnio supratimo mes negalime suprasti pačios Lietuvos. Buvo kultūros ministras, per televiziją vedė laidas, neįtikusias valdžiai. Vadovauja Pilietinės visuomenės institutui (dab. VRM ministras A.Melianas po jo mitingų iškart ėmė kabinėtis, kad D.Kuolys galbūt neteisingai panaudoja šio instituto lėšas).

 

Dar daugiau D.Kuolio biografijos faktų rasite čia: http://lt.wikipedia.org/wiki/Darius_Kuolys

 

Kaip tikriausiai žinote, esu nemažai domėjęsis V.Landsbergio užsipuldinėjimo istorija. Esu apklausęs šešis jo artimus bendražygius (R.Ozolą, K.Sają, V.Jasukaitytę, B.Genzelį, kt.) – nieko ypatingai blogo apie profesorių neišgirdau (priešingai, išgirdau beveik vien palankius dalykus). Tad dabar jau menkai abejoju, kad visuotinis V.Landsbergio suniekinimas buvo Rusijos saugumo jėgų darbas. Kaip vėliau paaiškėjo, V.Landsbergis dėl praktiškai visko buvo teisus, o lietuviai, persiėmę neapykanta Nepriklausomybės kovų lyderiui, tuo pačiu nevalingai persiėmė ir neapykanta pilietiškumo bei laisvės idėjai.

 

Bijau, kad panašią alergiją mums varo dar kartą. Mažų mažiausia, šis asmuo tikrai nėra pats blogiausias, ir jei jau imame smerkti, tai aplink pilna tam daug labiau tinkamų kandidatų. Tad pasitaikius progai užklausiau paties gerb.D.Kuolio ką jis mano apie jam metamus kaltinimus. Pasiteiravau dėl teisėjų tarybos ir kita žinute dėl jo veiklos Atviros Lietuvos fonde (kuris neva yra vakariečių globalistų įrankis pavergti Lietuvą per skolas). Toliau pateikiami jo atsakymai.  

 

 

Gerbiamas Aurimai,
Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos. Kažkada sutikau Irenos Degutienės kviečiamas į ją įeiti kaip visuomenės atstovas. Toji komisija, gavusi medžiagą, svarsto: kelti teisėjui drausmės bylą ar ne. Jei nutaria kelti bylą, perduoda medžiagą Teisėjų garbės teismui, kuris bylą nagrinėja.
"Karštame komentare" nuolat rašoma, kad, būdamas toje komisijoje, kartu su kitais kėliau bylas teisėjai Neringai Venckienei. Tai netiesa. Dar vesdamas laidas "Baltijos televizijoje", iš karto po Kauno žudynių, buvau pakvietęs į laidą Neringą ir jos vyrą. Kita kviestoji pusė - prokurorai - ateiti nesutiko, tad laida buvo akivaizdžiai remianti Neringą. Taigi, kai Teisėjų etikos komisiją pasiekė skundai dėl teisėjos N. Venckienės, nuo jų svarstymų nusišalinau, nes jau buvau viešai išsakęs savo poziciją, remiančią teisėją. Apie savo nusišalinimus nuo N. Venckienės bylų buvau ne kartą pareiškęs ir žiniasklaidai - tai buvo viešai skelbta.
Iš komisijos atsistatydinau tada, kad Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius viešai pareiškė, kad "procedūrinio teisingumo" teisėjai nesilaikys, o diegs "gerąją praktiką", kai etiką pažeidusius teisėjus paragins atsistatydinti, bet neperduos jų medžiagos Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Taip buvo pasielgta su prasižengusiais Kauno teisėjais. Tokia praktika daro beprasmį Komisijos darbą: prasižengę teisėjai išsukami nuo atsakomybės - atsistatydinę be Komisijos ir Garbės teismo įvertinimų jie gali sėkmingai įsidarbinti kitose teisėtvarkos institucijose.
Su geriausiais palinkėjimais,
Darius

 

 

Dėl ALF. Arši propaganda prieš ALF Lietuvos spaudoje, kaip ir Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje prieš panašius fondus, kilo tuomet, kai Putinas paskelbė karą Vakarų fondams. Mat Šorošas aktyviai rėmė Gruzijos ir Ukrainos vadavimąsi iš Rusijos Putino įtakos, taip pat demokratinę Rusijos opoziciją. Neatsitiktinai Uspaskichas skundė ALF Valstybės saugumo departamentui.
Per porą rusiškos propagandos metų visi tarsi pamiršo, kiek jaunų žmonių išvyko studijuoti į Vakarus su ALF parama, kiek vadovėlių ir knygų už ALF lėšas išleista. Beje, šv. Augustinas, Platonas, Kantas, Hegelis, Lietuvos partizanų istorija taip pat.
Darius

 

Panašu, kad prieš mus kariauja informacinį karą. Viena svarbiausių jo dalių – mūsų lyderių dergimas. Mes tiesiog pasyviai stebime ir leidžiame mūsų priešams sušvirkšti mums alergijos savo lyderiams nuodų. O po to dar stebimės, kad gerų lyderių vis neturime...