Rytoj 19 val. per webseminarai.lt skaitysiu paskaitą apie vaikų auklėjimą. Dėl dalyvavimo prašom kreipkitės vaidotas@webseminarai.lt.

 

Stalinizmo ir krikščionybės panašumai

2012 birželio 18 d.

 

Savaitgalį baigiau skaityti A.Anušausko knygą „Teroras. 1940 – 1958“. Šioje knygoje moksliškai aprašoma teroro Lietuvoje apimtis ir metodai. Šiuos metodus trumpai norėčiau palyginti su tuo, kaip Lietuvoje buvo diegiama krikščionybė.

 

Tiek vieni, tiek kiti stengėsi ištrinti praeities atmintį, arba praeitį pavaizduoti vien tik neigiamai. Krikščionys naikino visa, kas pagoniška, stalinistai – kas „buržuaziška“.

 

Krikščionybė Lietuvoje įvedė baudžiavą, didžiumą žemės padalijusi tarp Bažnyčios (užkariautose žemėse bažnyčia gaudavo 1/3 žemės) ir didikų. Valstiečiams liko nedideli ploteliai, skirti šiaip taip prasimaitinti. Komunistai Lietuvoje įvedė kolektyvizaciją, kuri iš esmės buvo šiuolaikinė baudžiavos forma.

 

Totali mąstymo kontrolė. Krikščionys plakė, degino, pylė šviną į burnas tiems, kurie turėjo jiems netenkamų minčių ar įpročių. Stalinistai tokius uždarinėjo į kalėjimus, laikydavo nežmoniškomis sąlygomis, nužudydavo ar ištremdavo lagerius, kur nelaimingieji turėjo išmirti.

 

Vieši deginimai (praktikuoti ir Lietuvoje) – nužudytų partizanų kūnų demonstravimas miestelių aikštėse. Abu turėjo vieną ir tą patį tikslą – įbauginti ir atgrasinti.

 

Manipuliavimas sąvokomis. Krikščionys dvasininkui pavadinti išrinko žodį, kuris lietuviams buvo pats autoritetingiausias. Anksčiau „kunigas“ (king, koenig) reiškė karo vadą, kuriam visi be išlygų paklusdavo. Kiti iš pagonybės paimti ir perkreipti žodžiai: velnias (pagonybėje mirusių sielų globėjas), dvasia (gyvybė), t.t. Stalinistai viską pradėjo vadinti priešingai nei yra iš tiesų: kova už Tėvynės nepriklausomybę – sovietinės tėvynės išdavimas, tautiškumas – antitarybinės nuotaikos, t.t.

 

Abi doktrinos buvo totalitarinės, antitautiškos, įvedinėjamos per terorą.  Valstiečiai 15 a. ne kartą buvo sukilę prieš priverstinį įbaudžiavinimą, atitikmuo - pokario rezistencija.

 

Galų gale, anksčiau esu rašęs, kad į stalinizmą panašių krikščionybės formų istorijoje yra buvę ir anksčiau. Štai labai panaši į komunistinę revoliuciją miestelėnų sukilimo Miunsteryje 16 a. istorija: 

http://www.aguoga.lt/lt/content/nacizmo-ir-komunizmo-i%C5%A1takos

 

 

Tad kodėl lietuviai krikščionybę myli, o stalinizmo nekenčia? Į šį klausimą rado atsakymą pokario disidentas iš Vidurio Lietuvos Tadeusz Mackiewicz. Jis pastebėjo, kad ir su teroro metodais peršamomis nuostatomis apsiprantama. Tai, kas iš pradžių atrodo absoliučiai neteisinga, su laiku pasidaro visai normalu ir gerai. Taip lietuviai apsiprato su krikščionybės teroru, pamilo šį tikėjimą ir po kelių šimtų metų laiko jį brangiausiu, ką turi. Panašiai kaip senosios kartos rusai buvo apsipratę su stalinizmu. Jie užmiršo, kaip buvo terorizuojami, kaip Stalinas griovė jų likimus, ir prisimena tik pergalę kare bei gigantomaniškas statybas. Labiausiai juos vilioja tai, kad rusų tada visi bijojo.

 

Taip stalinizmo aukos vėl pradėjo melstis savo budeliui – šį kartą savo noru.

 

Iki susitikimo seminare.