Patvoriniai ir klaniniai

2012 gegužės 27 d.

 

Patvoriniai pamėgo šį žodį. Vakar mitingas ir prasidėjo šūksniu „Sveiki, patvoriniai!“. Man šis žodis taip pat patiko, tad pirmasis atsakiau pritariamu šūksniu.

 

Patvorinis – labai tinkamas ne vien garliaviniams, bet ir visai Lietuvai apibūdinimas. Dar gerokai iki patvorinių susibūrimo Garliavoje jums rašiau, kad su visuomenininkais mūsų valdžiažmogiai elgiasi kaip su vien paniekos vertomis žmogystomis. Geriausia, ko galėjome tikėtis – tai kad su mumis mandagiai pašnekės, pasisavins mūsų idėjas ir įgyvendins jas taip, kaip jiems naudingiau. O po to dar girsis, kad bendradarbiauja su visuomenės atstovais. Tai kuo mes jiems ne patvoriniai?

 

O ir tie, kurie pas valdžiažmogius nevaikšto ir jų savo pasiūlymais neerzina – kuo ir tie ne patvoriniai? Jiems tik mokesčius mokėti ir prie televizoriaus knapsėti. Ką jie gauna už tai, kad nesikiša? Eilinį kartą padidina mokesčius ir sumažina socialinių paslaugų ratą. Paprasčiau kalbant, apvagia.

 

Ilgus amžius mūsų krašte buvo dvi pagrindinės klasės – ponija ir baudžiauninkija. Ilgi amžiai padarė savo, šie vaidmenys giliai įsirėžė į tautos smegenis. Dabar tai ne klasės, o socialiniai vaidmenys. Mūsų įstatymai, priklausymas Vakarams įstatymais draudžia tokius santykius, tačiau vilkas vis į mišką dairosi... Tad tęsiame baudžiavinius santykius tik dėl to, kad nekeičiame savo įpročių.

 

Dabar yra patvoriniai ir klaniniai. Sena aiški takoskyra, seniai įprasti vaidmenys, tik pavadinimai pasikeitę.

 

Yra dar ir trečias, tarpinis sluoksnis. Tai tarnautojai. Tų buvo tiek prie ponų, tiek dabar prie klaninių. Šiais laikais jie oficialiai vadinami valstybės tarnautojais. Tai tokie, sakyčiau, pateptieji baudžiauninkai, kuriems leista išmokti rašto, kad ponui geriau patarnautų. Šiais laikais tie patarnautojai visi kaip susitarę teisinasi, kad negali elgtis kaip laisvi žmonės, nes neteks darbo ir numirs iš bado. Tačiau dar nežinau nei vieno pasipriešinusio, kurį būtų ištikęs toks baisus likimas.

 

Tad iš tiesų jie tik teisinasi, kad galėtų uoliau atlikti savo socialinį vaidmenį. Visi užzombinti, aklai vykdo jiems primestus socialinius vaidmenis.

 

Visa tai tik psichologija, nieko daugiau. Atsisakymas būti laisvu, išlipti iš vaidmens rėmų ir pradėti gyventi savo tikrą gyvenimą. 

 


PS Vakar eidami eisena sutikome A. Zuoką. Šis sėdėjo ant dviračio, pasisveikino su vienu prie jo priėjusiu eisenos dalyviu, ir guviai nurūko į priešingą pusę.