Reikėtų pridurti vieną dalyką prie to, ką vakar rašiau apie klaidingą tikėjimą. Kaip matėme, viskas prasideda didele viltimi ir stačia galva puolama į naująją laimę, tačiau šis žygis baigiasi griūtimi, neviltimi ir chaosu. Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Jei tikėjimas iš tiesų stiprus, tai po nesėkmės sekantis chaosas neturi galios neviltyje skendintį tikėtoją ko nors pamokyti. Jis dėl nesėkmės ir nevilties apkaltina ką nors kita ir entuziastingai kviečia į revanšo žygį. Objektyviai žvelgiant – iš nevilties į dar didesnę neviltį.

 

Pavyzdžiui, susipažinau su tokiu, kaip js prisistatė, krikščioniu fundamentalistu (vardo nesakysiu). Jis mąsto taip: krikščionybė buvo tyra tik 10 -11 amžiais, tamsiausiais iš Tamsiųjų amžių epochos. Vėliau ją užgrobė kokie tai netikėliai, o dabar jau ištvirkimas pasiekė tokį laipsnį, kad valdo „sodomodemokratai“ (tie, kurie propaguoja sodomiją ir demokratiją, taip jis įvardina Vakarų vertybes). Krikščionis fundamentalistas kviečia su šaknimis rauti demokratiją ir atstatyti teokratiją – tikrą, nekorumpuotą, kokia buvo Tamsiaisiais amžiais. Mėginau jam užsiminti, kad Europa jau kartą vadavosi iš teokratijos per baisiausius karus – tuščiai.

 

Prie viso to, dar fundamentalistas tikina, Lietuva turėtų semtis dieviškojo įkvėpimo iš musulmonų salafistų. Nelabai gilinausi, kas tie salafistai, tačiau nebus pernelyg nukrypta, jei pavadinsime juos Talibanu. Krikščioniui fundamentalistui Talibanas žavus tuo, kad „sustabdo sodomodemokratų ordas“. Tas įrodo, kad tikėjimo galia nugali, o „sodomodemokratai“ (dar pridės keletą riebių epitetų) yra žmonių pavergėjai. Šis karštas tikėtojas netgi bėgdamas nuo jų prašėsi politinio prieglobsčio Irane.  

 

Jei į tokias tikėtojo idėjas pažvelgsime per psichoterapeuto linzes, tai reikės išskirti du dalykus: šis asmuo skendi neviltyje, jo gyvenimas - chaosas. Dėl savo būsenos kaltina kitus, kurie nepakankamai tokie, kaip jis. Iš savo nevilties jis nori išsivaduoti visus ragindamas „didžiajam šuoliui“ į religinę barbarystę, kuri neabejotinai pasėtų visuomenėje dar didesnę neviltį ir chaosą. Kuo tai skiriasi nuo tradicinės priklausomybės, kai išganymo ieškoma tame, kas tave žudo?

 

Karštas tikėjimas geriausiai atskleidžia savo esmę, kai pažiūrime, kaip veikia tradicinė reklama. Už menkus pinigėlius pažadama beribė laimė. Asmuo perka, nes galvoja, kad nelabai turi ką prarasti. Tačiau praranda, nes tikėjimo griūtis sukelia jo sieloje eilinį chaosą. Iš kurio mėgina vaduotis puldamas ant naujos iliuzijos. Taigi dėsningas neteisingo tikėjimo rezultatas – iš nevilties su aukštu polėkiu į dar didesnę neviltį.

 

 

Kodėl negalime statyti VAE

2012 05 16

 

Visuomenininkų gretose vyrauja praktiškai vieninga nuomonė, kad Visagino atominės elektrinės Lietuvai statyti nereikia. Valdžiažmogiai, dar neseniai kalbėję apie referendumą, dabar pareiškė, kad tai specialistų lygio klausimas ir kad visuomenės nuomonės atsiklausti visai nereikia.

 

Neminėsiu techninių, finansinių ar kitokių pragmatinių kriterijų. Yra vienas – moralinis – kriterijus, kuris praktiškai nubraukia bet kokią diskusiją šiuo klausimu.

 

Mūsų valstybėje yra tokia institucija Generalinė prokuratūra. Ji užsiima politinės korupcijos dangstymu, pasirūpina, kad joks valdžiažmogis dėl savo nusikalstamų veikų nebūtų patrauktas atsakomybėn. Kol egzistuoja tokia institucija, valdžiažmogiai gali netrukdomi vogti Lietuvos gyventojų ir ES paramos lėšas. Tą jie nuolatos plačiai ir daro.

 

Visagino AE statyba pareikalautų Lietuvos Respublikos vardu skolintis milžiniškas pinigų sumas. Valdžia galės šias lėšas be vargo išvogti, o jums palikti grąžinti paskolintas lėšas su palūkanomis. Ką ten jums – skolos liks vaikams ir galbūt net anūkams!

 

Tai būtų kažkas panašaus, kaip pradėti su aferistu verslo projektą, kuriam jūs užstatote savo butą, o jūsų „partneris“ gali teisėtai šias lėšas pasisavinti. Jūs galite būti kone tikras, kad jis taip ir padarys. Nes tik tuo jis ir teužsiiminėjo praeityje.

 

Tas bet kokią diskusiją apie pigią elektrą, augantį BVP ar energetinę nepriklausomybę daro atliekamą, nes su nusikaltėliais iš principo negalima apie tai diskutuoti, juo labiau su jais sudarinėti kokių tai sandorių.