STI idėjos prigyja Lietuvoje

2012 gegužės 13 d.

 

Pamažu tos idėjos, kurias propagavau nuo 2008 metų pabaigos, prigyja Lietuvoje. Vakar Ekspertai.eu, kuriuos labai gerbiu už drąsą ir intelektualų pasipriešinimą, paskelbė visai nekatalikišką mintį – kad priešintis nusikaltėliui yra šventa kiekvieno piliečio pareiga:

http://www.ekspertai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=1847:stabdyti-nusikaltelius-kiekvieno-lietuvos-piliecio-pareiga&catid=74:pedofilai-tm&Itemid=93

 

Jei tai yra šventa pareiga, tuomet to nedarydamas prarasi amžinybę. Gal tau čia ir gerai bus, tačiau po tavęs liks tik purvas ir gėda. Apie tai, kad darant amoralius sprendimus liks tik gėdos kloaka Klonio gatvėje kalba ir signatarė Nijolė Oželytė: http://www.youtube.com/watch?v=Hy7QWO3l0cU&feature=player_embedded

 

Pirmiausia, ar tikrai tau bus čia gerai, jei pasielgsi nežmogiškai? Talmudas rašo, kad netikėlis pražūva šiame gyvenime ir praranda amžinybę. (Ir priešingai – dvasingas žmogus laimi šiame gyvenime ir įgyja amžinąjį). Tuo norima pasakyti, kad netikėlio prieš mirtį laukia žlugimas. Tada jis jau nieko negalės pakeisti, tačiau prieš išleisdamas kvapą pats pamatys ir kitiems savo kailiu parodys, kad toks elgesys priveda prie gėdingo žlugimo. O dabar patys apgalvokite, ar tai teisybė.

 

Amžinybės gėda po netikėlio mirties niekur neišnyks. Gėda jį lydės ne tik aname, bet ir šiame pasaulyje. Tavo darbai, ar jie bus geri, ar blogi, labai veiks tavo vaikus. N.Oželytė ir kalba apie tai, kad dabartinių valdžiažmogių ir jų pakalikų vaikams teliks nenusiplaunamas gėdos šleifas. Visi uždarbiai ir amoralūs turtai pražus (pastebėkite, kad Lietuvoje turtai pražūva kas maždaug 20 metų), tuomet teliks tik nenuplaunama gėda ir graužatis. Tokį palikimą sau ir savo vaikams rengia tie, kurie šiandien aptarnauja netikėlius valdžioje. Tačiau, ko nepasako N.Oželytė, mažesnį gėdos šleifą savo vaikams perduos ir tie, kurie atsisako priešintis, nes jiems baisu, gaila savo kailio ar šiaip tingisi. Toks elgesys yra gėdingas, ir Amžinajame pasaulyje užtraukia nepaslepiamą ir nenusiplaunamą gėdą.

 

Egzistuoja toks dvasinis dėsnis – jei nori įgyti ko nors vertingo, turi prieš tai susimokėti prasmingomis pastangomis. Daryti tai kas teisinga yra sunku, baisu ir pavojinga. Tačiau tai tik išorinis įspūdis. Visa tai darydamas ne tik kad nepažūsi, bet ir išgelbėsi savo sielą nuo amžinos gėdos. Tavo vaikai galės žiūrėti žmonėms į akis.

 

Chofetz Chaimas, įžymiausias 20 amžiaus rabis, pastebi, kad kuo naudingesnis tavo sielai veiksmas, tuo sunkesnės kliūtys jam žengti. Tavo polinkis į bloga tada grumiasi iš paskutiniųjų, kad tik tave sustabdytų nuo šio žingsnio. Todėl tau atrodo, kad pradėjęs žmogiškai elgtis pražūsi, būsi sunaikintas, kad šios pastangos nueis veltui ir t.t.  Visa tai yra akiplėšiškas melas, nes iš tiesų viskas paprasta: jei esi gimęs žmogumi, tai tau pritinka elgtis kaip žmogui. Jei elgsies kaip žmogus, tai ir gyvensi kaip žmogus.

 

Kurį laiką, tiesa, tai gali nesipildyti. Tavęs laukia tam tikras kančios laikotarpis. Kančios skirtos sudeginti mūsų praeities nuodėmes, apvalyti sielą prieš jai patenkant į amžinybę. Todėl jei kenti dėl prasmingų pastangų – tai tarsi gydymo skausmai. Kartais, kad galėtum gyventi linksmas ir žvalus, turi atsiverti didesniam skausmui ir iškentėti operaciją. Tačiau laikini gydymo skausmai yra niekas, palyginus su nauda, kuri seks po to. Taip ir čia – pradėjus elgtis kaip žmogui iš pradžių gali truputį paskaudėti, tačiau jei žinai ir tiki, kad egzistuoja D-vas (įrodymai pateikiami čia), tuomet neįmanoma įsivaizduoti, kad mums bus geriau, jei elgsimės kaip nuožmogos.

 

Vadinasi, visa, kas vyksta viešojoje erdvėje – nuostabiausia galimybė tavo sielai. Visai gali būti, kad jau pasiekėme dugną ir kad daugiau tokių didžiulių progų gali ir nepasitaikyti. Kaip protingas investuotojas įeina į rinką ties žemiausiu tašku, taip ir protinga dvasinė būtybė žengia imtis dvasinės misijos tuomet, kai poreikis tam būna pats didžiausias.