Kaip apaštalas Paulius Bibliją klastojo…

2012 gegužės 9d.

 

Krikščionybė teigia, kad mes visi gimstame su pirmine nuodėme, kurią nuplauna tik krikštas. Rabis Tovia Singer sumala į miltus šį tvirtinimą parodydamas, kad apaštalas Paulius netgi sąmoningai klastojo Torą, kad pagrįstų savo teiginį:

http://www.outreachjudaism.org/articles/original-sin.html

 

Judaizmas tvirtina, kad žmogus gali pasiekti išganymo vykdydamas jam prisakytą D-vo valią. Čia kaip fizikos dėsniai – turi juos suvokti ir prie jų prisitaikyti. Jei gerai dėsnius suvoki, gali netgi jais pasinaudoti savo labui. Tačiau nežinančiam ar nenorinčiam pripažinti fizikos dėsnių tai gresia nesibaigiančiais skausmais ir nelaimėmis. Pavyzdžiui, jei nieko nežinome apie traukos dėsnį, tai nesunkiai galime susižeisti parkritę iš didesnio aukščio. Nežinojimas, kaip žinome, neatleidžia nuo atsakomybės. Tačiau žinodami fizikos dėsnius galime sau pagerinti gyvenimą. Pavyzdžiui, perpratę aerodinamikos dėsnius žmonės sukūrė lėktuvą.

 

Egzistuoja ir dvasiniai dėsniai. Šių nepaisymas sukelia jau ne ne fizines, o dvasines kančias. Čia lygiai taip pat – nežinojimas ar ignoravimas sukelia skausmus, o paisymas nuo skausmo apsaugo. Jei dėsnius esi gerai pažinęs, gali juos išnaudoti savo labui – tai laimė. Tačiau dėsniai tuo ir yra dėsniai, kad nuo jų nepasislėpsi.

 

Kodėl tuomet visi siekia susikurti sau laimę apeinant dvasinius dėsnius? Krikščioniškasis pirminės nuodėmės principas sako, kad į dvasinius dėsnius gali nekreipti dėmesio, vietoj to reikia tikėti į tau pastatytą stabą. Šis stabas tau nuplaus visas nuodėmes ir užtikrins amžinąją palaimą. Vien tikėjimas yra nepalyginamai svarbiau už realius darbus: „Kas į Jį tiki, tas neteisiamas. Bet kuris netiki, tas jau nuteistas, kadangi netiki į viengimio Dievo Sūnaus vardą“ (Jn 3:18)

 

Aplink stabą apsistato patarnautojai pamaldžiais veidais, kurie daro piktadarybes dangstydamiesi stabo pakantumu: „Neteisk, ir nebūsi teisiamas“ – sako stabas. Visai kaip mūsų šiuolaikiniai teisėsauginininkai, ar ne? Šie taip pat, kaip ir istoriškai kunigų klanas, leidžia sau nepaisyti įstatymų, o teisėsaugos sistema (Bažnyčia) juos dangsto. Prisegu vieną straipsnį apie tai, kiek teisėsaugininkai nepaiso įstatymų pedofilijos byloje.  

Taip, jei trumpai, suprantu kas yra pirminės nuodėmės teologija.

_______________________________________________________

 

Na ir dar. Kiek esu turėjęs debatų su krikščionimis, jie beveik visi argumentuoha, kad nekrikščionims nuodėmės nėra atleidžiamos, nes nuodėmes nuplauna tik tikėjimas į Jėzų. Todėl jie sako, kad kai žydai neteko Šventyklos ir nebegali aukoti D-vui aukų, jų maldos nėra išklausomos ir nuodėmės nebeatleidžiamos. Šią padėtį, kaip tvirtina krikščionių teologai, galėtų jiems pakeisti tik Jėzaus krikštas.

 

Tokį teiginį sugriauna pranašo Hošėjos 14:3  eilutė. Ji aiškiai sako, kad žydai vietoj gyvulio aukos gali aukoti „savo lūpų auką“, t.y. atgailauti žodžiais. Išsitraukiau šią eilutę iš žydų tanacho:

(14:3) Take with you words, and return unto the LORD; say unto Him: 'Forgive all iniquity, and accept that which is good; so will we render for bullocks the offering of our lips. 

 

Pasiimkite su savimi žodžius ir grįžkite pas Viešpatį. Sakykite: „Atleisk mums visus prasižengimus ir priimk kas gera; vietoj jaučių paaukosime savo lūpų auką“.   

 

O štai mano lietuviškoje biblijoje (Vėlius, 1998) ta pati eilutė jau skamba visai kitaip:

Hošėja 14:3: „Klausykite šių žodžių ir kreipkitės į Viešpatį su prašymu: „Atleisk mums mūsų nuodėmes ir priimk mūsų maldą, tai aukosime Tau, kaip esame pasižadėję“.

 

Taigi patys spręskite, ar teologiškai pagrįstas krikščionių teiginys, kad netikinčiųjų į Kristų maldos ir atgaila D-vui nieko nereiškia. Ir apskritai kaip čia nutiko, kad eilutė taip netiksliai išversta?

 

 

Judaizmo seminaras su rabiu Michaeliu Gitiku iš Izraelio: http://www.lzb.lt/lt/titulinis/630-gitikas.html