Vienas įdomus pastebėjimas. Puikiai žinome, kiek pasipiktinimo ir netgi neapykantos tūlam tautiečiui iššaukia V.Landsbergis ar T.Venclova. Tačiau ar kada matėte tautietį pykčio perkreiptu veidu, kuris tiek pat nevirškintų H.Daktaro?

Lietuva tylomis lenkiasi savo budeliui, o tam, kuris nori pasiūlyti šviesesnio gyvenimo alternatyvą, kanda ranką.

 

Naujas T.Venclovos pasisakymas man visuomet yra įvykis. Šiandien kaip tik tokia diena:

http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/tvenclova-po-sovietmecio-zmones-isugde-savyje-goduma.d?id=58604713

 

 

Košmarų salos

2012 balandžio 30 d.

 

Gavau daug jūsų atsiliepimų apie vakarykštę nuorodą. Dauguma sukrėsti ir negali patikėti, kad tokie dalykai gali dėtis greta mūsų. Pratęsime šią temą.

 

Yra kažkur toli tokios Komorų salos. Na gerai, jos yra Indijos vandenyne prie Afrikos krantų. Tačiau daug arčiau mūsų yra Košmarų salos. Jos yra netgi ne arti mūsų, jos yra mūsų dalis. Košmarų salos yra tokios mūsų visuomenės gyvenimo sritys, kuriose galimi kankinimai, prievartavimai, žudymai ir panašūs košmarai.

 

Viena košmaro sala Košmarų salyne - nepažabotas banditizmas. Kai nuožmių banditų gauja įsiveržia ir nušauna – tai košmarų sala mūsų regos perimetre.

 

Košmaro sala, neabejotinai, - tai, ką matome pedofilijos istorijoje. Matome, kad valstybiniai pedofilai prievartauja, o valstybės resursai yra naudojami juos dangstyti.

 

Kita košmarų sala – nebaudžiamai iš valstybės biudžeto vagiantys valdininkai, kyšius imantys seimo nariai ar teisėjas su degradavusiu teisingumo pojūčiu. Jei visa tai praeina be bausmės, tuomet tai košmarų sala mūsų neramiame vandenyne.

 

Vakar atradome naują šio salyno salą – tai piktnaudžiavimų psichiatrijoje košmaro sala. Tokių piktnaudžiavimų gerokai daugiau nei jūs galvojate. Tiesiog „gydytojai“ (psichiatrai) jaučiasi nepajudinami su savo diagnozėmis, o aukos jaučiasi per daug silpnos, kad apie tai viešai prabiltų. Jie galvoja, kad pradėję kalbėti vis tiek nebus suprasti, o budeliai gali ir sugrįžti...

 

Kai Košmarų salose siautėja nežmoniškumas, gyventojai uždarinėja langines ir skuba toliau nuo lango. Tačiau taip nepasislėpsi. Iš Košmarų salų sklinda pavojingas dvelksmas su košmaro užkratu. Jis užneša košmarų salos sėklas ir jos sudygsta tarp gyventojų. Jei gyventojai nuo košmarų tik slepiasi, tai šie dygsta jiems po langais.

 

Lietuva niekaip nepasmerkė psichiatrų, atsakingų už disidentų kišimą į beprotnamius sovietmečiu. Buvo pasmerktas toks reiškinys, tačiau tuo pačiu buvo iškart konstatuota, kad kaltų nėra, nes jie tik vykdė to meto instrukcijas. Kažkur girdėtas toks teiginys, ar ne? Leiskite prisiminti?...

 

O taip, prisiminiau! Šį gynybos argumentą naudojo naciai Niurnberge, kai juos pristvėrė už karo nusikaltimus. Tačiau Lietuvoje patys gydytojai juos vadovaujantis šiuo argumentu ir išteisino. Prikabinu šį pareiškimą.

 

Ir pats „mokslas“ kaipo toks, kuris leido jo vardu vykdyti nusikaltimus, liko ir šiandien. Pakeitimai gana minimalūs. Taigi nusikalstamas „mokslas“ gyvuoja ir žydi. Ir mes dar jį finansuojame.

 

Nieko nepadarėme, kad sovietiniai psichiatrijos nusikaltimai būtų įvertinti, budeliai nubausti. Disidentų ieškinį psichiatrijos sistemai nagrinėjęs tardytojas paskelbė, kad nors nusikaltimo sudėties ir rasta, tačiau pritaikė šiems nusikaltimams senaties terminą (žr. prikabintą straipsnį). Taip budeliai išsisuko, persivadino vakarietiškos psichiatrijos apologetais, ir šiandien po senovei vadovauja sistemai. Taigi Lietuva išsaugojo sovietinės psichiatrijos palikimą.  

_______________________________________________________

Kai H.Daktarą toleruojame kur kas labiau nei V.Landsbergį, nėra ko stebėtis, kad nusikaltimai nesibaigia, o šviesos kaip nėra, taip nėra. Kol Lietuva toleruos psichiatrinius susidorojimus ir niekins jų aukas, tol visi esame pažeidžiami. Mes bijome pažvelgti į protiškai neįgalius žmones ir absoliučiai nenorime jais domėtis. Manome, kad jie neturi visiškai nieko bendro su mumis.

 

Tačiau jei vakar matėte filmą, tai supratote, kad skirtumas ne toks jau ir didelis – tiesiog jie kažkodėl atsidūrė pas psichiatrą, o jūs - (dar) ne...