Neseniai susipažinau su iš JAV atvykusiu pastoriumi Michaelu Maass. Turėjome progą su Maiklu visą vakarą nuoširdžiai pasišnekėti. Papasakojau jam apie STI, o jis – apie krikščionybę Jungtinėse Valstijose.

 

Pasirodo, krikščionybė Jungtinėse Valstijose ir krikščionybė Lietuvoje skiriasi kaip diena ir naktis. Ir visai ne dėl to, kad ten vyrauja protestantai. Beveik visų Amerikos krikščionių konfesijų svarbiausias skiriamasis požymis – besąlygiška parama žydams. Jiems žydai – išrinktoji tauta. Su jais sudaryta Amžinoji sandora ir kiekvienas normalus krikščionis turi juos labai gerbti ir remti. Mano pašnekovas tvirtai tiki, kad visos Šventajame rašte pateiktos pranašystės apie būsimą žydų šlovę yra visiškai teisingos – vienintelis skirtumas - kad Mesijas, kuris atneš žydams neregėtą šlovę, bus Jėzus. (Tas, beje, kur kas geriau nei sąmokslo teorija paaiškina, kodėl amerikiečiai taip karštai palaiko Izraelį).

 

Vienas pikantiškas pavyzdys, rodantis amerikiečių krikščionių santykį su judėjais. Mano pašnekovas susituokė pas žydus – kaip pats išdidžiai sako, po hupa, laiminamas rabino.

  

Kokia yra krikščionybė Amerikoje? Ji akcentuoja tikėjimo visagalybę. Tiktai daroma ne taip primityviai, kaip pas mus. Pas mus – tikėk Kristumi, ir tas tikėjimas atneš tau palaimą. Ten jie tikėjimą labiau supranta kaip kuriančios valios aktą – jei tiki savimi, savo svajone, jei turi pakankamai ryžto nugalėti sunkumus, tai šis tikėjimas nugalės visas kliūtis. Iš esmės – „The Secret“ filosofija.

 

Štai ryškus amerikietiškosios krikščionybės pavyzdys. Jo vardas Joel Osteen. Savo pamokymus jis skaito buvusioje „Houston Rockets“ arenoje, jo klausosi milijonai žmonių. J.Osteen kalbos primena Anthony Robbins, Brian Tracy ar kitas saviugdos žvaigždes – vienintelis skirtumas kad čia tas pat pateikiama kaip Jėzaus žinia.

 

Mano pašnekovas pastorius pateikė dar vieną nuorodą, kuri bus ypač įdomi tiems, kurie rimtai susidomėjote teologija. M. Maass didžiausias autoritetas yra žydas Kristaus pasekėjas Michael Brown. Tai pirmasis man žinomas atvejis, kai krikščionis gali lygiavertiškai diskutuoti su judėjų teologu. Michaelas Brownas privertė mane – bent jau laikinai – atsisakyti požiūrio į krikščionišką mokymą kaip į neatlaikantį jokios racionalios kritikos. Jo argumentus reikės kruopščiai išnagrinėti.

 

Paaiškėjo, kad mes su amerikiečiu krikščionimi esame ne taip jau toli vienas kito. Nors to ir neišsakiau, man pasirodė, kad tarp mūsų yra daugiau bendrų sąlyčio taškų nei tarp amerikietiškos ir lietuviškos krikščionybės. Bet kokiu atveju, galima dar kitu keliu įsitikinti, kad mūsų dvasinė tradicija iš tiesų yra mūsų nelaimių motina.

 

Ateistai paprastai pasakoja, kad religija – tai tamsa. Tačiau Amerika yra giliai tikinti ir vis labiau krypstanti į religingumą. Ar galime taip jau primygtinai tvirtinti, kad jie tamsūs? Kai „Nokia“ susidūrė su sunkumais kuriant sumaniuosius telefonus, jiems neliko nieko kito, kaip tik ieškoti partnerystės su amerikiečiais. Mat amerikiečiai turi Silikono slėnį, kuris yra inovatyviausia verslo industrija pasaulyje. Tad jei religija tokia jau tamsa, kodėl skandinavai ieško mokslinio kūrybingumo įkvėpimo Jungtinėse Valstijose? Ir kodėl amerikiečiai turi 8 iš 10-ties geriausių universitetų pasaulyje?

 

Jums leidus, atsakysiu į šį klausimą pats. Druskininkuose radau pakabintą plakatėlį: „Kuo daugiau bedievių, tuo daugiau nusikaltėlių“. Šiandien bedieviai uzurpavę viešąją nuomonę ir įžūliai braunasi sunaikinti visą Tikėjimą. Tačiau šie nelaimėliai nesupranta, kad jie regi šviesą ten, kur iš tiesų tamsa, ir atvirkščiai. Protingas žmogus – religingas žmogus. Ateitis priklauso jiems.

 

Papildymas po 3 savaičių:

 

Iš tiesų straipsnyje minimas M.Brownas neblogai išmano judaizmą. Todėl iš pradžių noriai ėmiausi jį studijuoti, nes gauti kvalifikuotą kritiką - religinė judėjo pareiga.  

Tačiau bėda ta, kad esu studijavęs ir manipuliacines NLP taktikas (nors paprastai tuo nesinaudoju). Daugelyje vietų aptikau M.Browną tai naudojant.  

 

Vienas jo mėgiamiausių triukų - ar jūs žinojote ... (ir po to pasako kažkokį dalyką, ko judėjai paprastai nežino). Deja, tai, ką jis po to pasako, subtiliai prieštarauja judaizmui.  

 

Antras triukas - nors gal čia ir neįžvelgėte, tačiau platesniame kontekste nesunku įžvelgti. Taip tikimasi, kad platesnio kontektso oponentas nepažiūrės ir savo noru pripažins, kad yra kvailesnis už M.Brown. 

 

Trečias - Talmudas moko. Tai kažkas panašaus, kaip argumentuoti: žiniasklaida rašo. Žiniasklaida daug ką rašo, jos darbas yra pateikti įvairiausias nuomones. Talmudas taip pat yra nuomonių rinkinys. Judaizme vietoj to vartojama klišė Išminčiai sutaria. Jei dauguma specialistų taip sutaria, tai paprastas žmogus ir turėtų tuo vadovautis.  

 

Ir  taip toliau. Jei norėtumėte patikrinti mano išvadų objektyvumą, tekstą, kuriuo rėmiausi jas darydamas, rasite čia.