Reklama – tai karas. Žiūrintiems įgrisusius televizijos klipukus gal taip ir neatrodo, tačiau paklausykite reklamininkų žargono. Pavyzdžiui, reklamos specialistams surengtoje konferencijoje „Paskutinė tvirtovė“ kalbama apie tai, kad mūsų protai – tai tvirtovės, kurias reikia užimti. Reklamos specialistai naudoja gana panašią į karinę terminologiją. Pavyzdžiui, kai reikia priimti reklamos strategiją, išanalizuojamos žmogaus stipriosios ir silpnosios mąstymo pusės (atlikta žvalgyba), kalbama apie tai, kokia teritorija bus puolama (tikslinė grupė), kokiais ginklais tai bus daroma (marketingo priemonių rinkinys). Pagal tai parengiamas puolimo planas. Jis rinkodaroje vadinamas reklamos strategija...

 

Tada prasideda kariniai veiksmai. Mus puola tinkamiausiais ginklais, aišku, ten, kur gynyba silpniausia. Sėkmingas puolimas būna tuomet, kai puolantieji sutelkia strateginį kovinį pranašumą lemiamose fronto linijose ir ryžtingu prasiveržimu užima priešo pozicijas. Tai vadinama kova už rinkos dalį, arba kova už vartotoją.  

 

Kokia paprastai būna laiminti karo strategija? Reklamos užsakovai, kūrėjai ir platintojai puikiai žino apie jūsų polinkį į iliuziją. Jie uoliai dirba tam, kad šį jūsų polinkį aptarnautų ir netgi sustiprintų. Pagrindinis reklamos triukas – įtikinti jūsų smegeninę savo dvasines problemas spręsti materialiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, vyrui, kuriam stinga drąsos, siūloma išleisti daugiau pinigų grėsmingai atrodantiems drabužiams. Jei stinga moterų dėmesio, pasiūloma pradėti rūkyti. Jei derėtų susirūpinti savo sveikata, jums pasiūlys stebuklingą preparatą, kuris atseit turėtų atstoti realias pastangas.

 

Žodžiu, reklama paprastai veikia taip, kad vietoj adekvataus problemai sprendimo, kol jo dar nepriėmėte, pasirinktumėte iliuzinį. Nors tai ir nėra prigimtinė reklamos ypatybė, šiandien ji veikia griaudama mūsų charakterį ir vertybes. Vietoj to ji pakiša surogatines vertybes, kurios kainuos nepalyginamai brangiau ir reikiamo rezultato niekad neduos.   

 

Kodėl reklamai taip sekasi? Kodėl jos tiek daug? Aišku, jos tiek daug kaip tik todėl, kad jai sekasi. Ji užima jūsų tvirtovę ir griauna jūsų asmenybę iš vidaus. Patikėję reklaminėmis tiesomis jūs pametate tikrovę ir renkatės iliuziją. Tai kainuoja jums pinigus, kurių, tikėtina, jums ir be to trūksta. Iliuzija turi vieną tokią ypatybę – ji iš pradžių saldi, tačiau vėliau nepaprastai apkarsta. Bėgdamas nuo šio kartumo žmogus ieško sau naujos iliuzijos. Reklama ją bemat pasiūlys.

 

Taigi reklama yra liūnas, kuriame įklimpsta mūsų gyvenimai. Mes šokame nuo vienos iliuzijos prie kitos. Su kiekvienu ciklu klimpstame vis giliau, mūsų veiksmų laisvė tampa vis mažesnė. Taigi reklama surakina žmogų kaip voratinklis, iščiulpia iš jo gyvenimo syvus, o tada, kai syvų pristingate, numeta kaip šiukšlę.

 

Reklama galėtų būti ir kitokia, bet šiandien ji, deja, tokia. Reklama yra rimtas ginklas - ginklas kuris gali ir praturtinti tiesa, ir žudyti melu. Apgailestauju, tačiau reklamą šiuo metu naudojame savo gyvenimams griauti. Šiandien reklama – tai masinis melas be didesnių moralinių skrupulų. Visa, kas padeda parduoti, reklamininkams tinka.

 

Tad ką daryti vartotojui? Mes turime įsisąmoninti, kad prieš mus kariaujama. Jie puola mus minkštaisiais ginklais – turime atsakyti kietomis gynybinėmis taktikomis:

 

1. Žvelkite į reklamą kaip į iliuziją, kuria norima jums sujaukti protą, atimti iš jūsų gyvenimą: laiką, kurį praleidžiate darbe uždirbdamas pinigus, ir laisvalaikį, kurį, jei ne reklama, tikriausiai skirtumėte realiai savo gyvenimui pagerinti.

2. Jei reklama ragina pirkti, priminkite sau to nedaryti. Jei perkate, laimi priešas.

3. Jei reklama jus pradeda kabinti, tai rimtas signalas susimąstyti. Ar tai tik nerodo, kad šioje gyvenimo srityje jums reikia radikalių pokyčių? Šiek tiek pasistengę pasuksite save tikroviškesnio sprendimo keliu.

4. Neimkite nuolaidų kortelių. Taip prisipirksite daug ko, ko jums nereikia. Pirkite mažiau, gal kiek brangėliau, tačiau tik tai, ko jums iš tiesų reikia. Taip iš tiesų sutaupysite.

5. Uždėkite šarvus savo vaikams. Mano šešiamečiai primokyti, kad reklamos yra tam, kad juos apgautų. Reklamos yra skirtos negalvojantiems žmonėms. Kodėl tokias apskritai kuria? Aiškinu savo vaikams, kad negalvojantiems žmonėms būtinai norisi, kad juos kas apgautų. Antraip jie iš įtūžio pradės sau galvas į sieną daužyti.

 

Į gera tai ar į bloga (manau, kad visgi labiau į gera) mes gyvename laisvi. O jei gyvename laisvi, tai turime atsakyti už savo pasirinkimus. Už nugaros mamytė jau nebestovi ir nuo pavojų nebesaugo. Turime mąstyti ir save valdyti patys. Turime būti atidūs tiesai, nes netiesa reiškia pražūtį.

 

O užvis geriausia naujiena yra tai, kad tikrieji sprendimai paprastai yra ne tokie brangūs, todėl padės gyventi gerą gyvenimą net ir uždirbant kiek mažiau.

 

PS Sėdėdamas minėtoje konferencijoje stebėjausi, kodėl rinkodaros specialistai iš išvaizdos taip nesveikai atrodo. Dabar, manau, man aišku.

 

PPS Rekomenduoju filmuką The Story of Stuff (Daiktų istorija).

http://www.storyofstuff.com/international/