Tadas Blinda – mužikas su mužiko protu, sukilęs prieš neteisingą pasaulį. Iš vienos pusės godūs, iki panagių neteisingi, apsiriję savim patenkinti ponai. Iš kitos – išeities nerandantis varguolis, kuris priverstas ieškoti teisybės smurto keliu. Tadas Blinda – bukų, chamiškų ponų produktas. Tačiau Tadas Blinda tuo pačiu ir tragiškas herojus, nes iš pat pradžių jis neturi šansų laimėti. Tai mužikas. Visas jo pasaulio suvokimas – mužikiškas. Jis bukas. Tai, aišku, nėra jo kaltė, nes jis vergas, ir neturėjo jokių šansų tapti protingu. Tadas Blinda niekuomet nebuvo prileistas prie knygų, tad išminties ji neturi ir negali turėti. Jis, kaip ir šiandien pas mus daug kas mėgsta sakyti, „mokosi iš gyvenimo“.

 

Skiriu šį straipsnį visiems, kurie tiki globalaus nestrūktūrinio valdymo teorija. Paprasčiau kalbant, į tai, kad egzistuoja tarptautinis turtuolių sąmokslas, kuris neleidžia mums pasišluoti savo kieme. Skiriu visiems apsivogusiems valdininkams, ir dar mūsų merui Sakmaidikui, kuris virkauja, kad tapo negerų žmonių suokalbio auka. Skiriu visai tautai, kuri galvoja, kad jei jau juos prileistų prie valdžios, tai jie būtų dori ir teisingi valdovai. Skiriu visiems, kurie mano, kad dėl Lietuvos bėdų yra kalti visi kas tik nori, išskyrus juos pačius.

 

Tadas Blinda tikrai negali pakeisti šių valdančiųjų, nes visiškai neturi jokios kompetencijos valdyti. Kas būtų, jei T.Blinda nugalėtų? Tuomet būtų dar baisiau, nei prie ponų. Ar girdėjote žinomą rusišką posakį „Iz griazi – v kniazi!“ (iš purvo – į kunigaikščius). Taip apibūdinamas prasčiokas, staiga tapęs aristokratu. Paprastai tai būna ypač žiaurus ir šlykštus ponas savo pavaldiniams.

 

T.Blindos likimas – užprogramuotas. Jei bukas, pykčio apimtas mužikas be jokio pasirengimo braunasi į valdžią, tai jį patvoryje pasiveja kulka. Jis gauna tai, ko nusipelnęs, ir nereikia čia nieko gailėti. Pasaulis išvaduotas iš baisaus tirono, kokiu jis taptų, jei jo mužikų šaika nugalėtų. Niekuomet T.Blinda netaptų atjaučiantis varguoliams išnaudojamiesiems. Tai užtikrina sado-mazo kompleksas, kurį aprašiau straipsnyje „Krikščionybę reikia teisti!“.

 

Taigi iš Blindos pusės šis konfliktas atrodo taip, kad jis tik žaislas aplinkybių jūroje. Jis privalo sukilti, o tada jį privalo nušauti. Jis nemokša, todėl savo gyvenimo, o jau tuo labiau kitų gyvenimo, jis nevaldo. Todėl visi, kurie dedasi prie mužikų karaliaus, šaukiasi sau liūdno galo.

 

Šiek tiek įdomiau konfliktas atrodo iš ponų pusės. Šie gražūs tik iš išorės. Savo vidumi šie dabitos – tai chamai ir niekšai. Jie pavergia mužiką Blindą ir išnaudoja, tyčiojasi iš jo negalvodami apie pasekmes. Tai, kad mužikai pagaliau sukyla, ima deginti jų rūmus, plėšti apylinkes ir įvedinėti savavališką teismą (samosud) – visa tai šių „ponų“ pasirinkimų pasekmės. Jie pykstasi su teisingumu, todėl anksčiau ar vėliau susilaukia teisėto mužikų pasipriešinimo.

 

Ponai proto gal ir turi, tačiau moralės ir sąžinės – ne. Jie vagia, išnaudoja ir  tyčiojasi „teisėtai“. Valstybės įstatymas jiems tai leidžia, tačiau dvasinis įstatymas - draudžia. Taigi ponai išprusę paviršutiniškai, tačiau buki dvasiškai. Toks valdančiųjų pasirinkimas – tai užprogramuotas sukilimas ir iš jo kylantis chaosas. Kadangi jie, nors ir galėjo, tačiau atsisakė elgtis kaip dera žmonėms, prisišaukė sau tokios gėdos ir netekčių.

 

Tadas Blinda jiems – tai gaivališkas perspėjimas, kas nutinka, kai jie valdo nepaisydami sąžinės ir teisingumo. Tačiau veikiausiai jie atsisakys suprasti, kad šis gaivalas – tai jų dvasinio neišprusimo pasekmė. Kaip sako Vilniaus rabinas Chaimas Buršteinas, „Čia žodis nepadės – čia plaktuko reikia“. Jie, kaip įprasta, kaltins ką tik nori, išskyrus save. Dvasinis neišprusimas ir toliau murkdo visuomenę, vis protarpiais pasikartojant kažkam panašaus į Blindos sukilimą.

 

Panašus sukilimas buvo holokaustas, kai mūsų mužikai per 1941 liepą ir rugpjūtį užtalžė visus kaime gyvenusius žydus. Sąjūdis tam tikra prasme taip pat buvo sukilimas, nes, kaip man papasakojo R.Ozolas, tuo metu Sąjūdžio aktyvistai entuziastingai ėmė valdžią visai nemąstydami, ką darys ją gavę. Gavo. Ir kas? Iz griazi –v kniazi. Šiandien valdžioje tokie pat, kaip buvo ir komunistų nomenklatūra. Mūsų polinkis studijuoti dvasingumą toks pat, kaip buvęs. Atsiprašau - smuktelėjęs.

 

Na, o Drąsius Kedys? Kedys ne tik kad pratęsė tadų blindų šlovės lentą, bet ir atskleidė dar vieną siaubingą faktą: mūsų visuomenėje prisitaikėliškumas tiek įsigalėjęs, kad priešintis valdininkų savivalei pakyla asmuo iš kriminalinio pasaulio. Kai reikia rinktis tarp sąžinės ir pilvo, visuomenė įpratusi manyti, kad normalus žmogus pasirinks pilvą. Ar tikrai? Ar tas, kuris priešinasi neteisybei, rizikuoja savo darboviete ar turtu, turėtų būti laikomas nenormaliu?

 

Sakykite, kuris jums atrodo normalesnis: Šarūnas Skučas, kuris dorai vykdė savo pareigas ir stojo prieš neteisybę, ar tobulai prie sistemos prisitaikęs, visą valdininkijos dedovščiną praėjęs mūsų meras Sakmaidikas? Kuris iš šitų žmonių jums atrodo normalesnis? Ar, rinkdamiesi konformizmą, nepanašėjate į mūsų merą Sakmaidiką? Ar nesuprantate, kad daugiau esame panašūs į jį, o ne į normalų žmogų Skučą? Man norisi iš gėdos skradžiai žemę prasmegti, tačiau tai, kad mūsų meras yra Sakmaidikas - pasekmė to, kad visi normaliu dalyku laiko tai, kas šlykštu ir nežmoniška.

 

Tai tiek. Tegu mūsų valdantieji galvoja, jei dar nors kiek pajėgūs galvoti. Jie neišsivystę aristokratai, jų dvasinės pažiūros taip ir liko mužikų lygyje. Jie yra „Iz griazi v kniazi“ karta. Nurašiau šiuos, neturiu vilties, kad šis kleptokratų klanas gali pradėti mąstyti. Jie pasmerkia save gaivališkui sukilimui, Lietuvoje jau pradėjo drebėti žemė po kojomis. Tame jie, aišku, nemato savo atsakomybės.

 

Aš atsigręžiu į mūsų dienų Tadus Blindas. Vienintelė išeitis šiam mužikui nugalėti – tai likviduoti savo išprusimo stygių. Jam reikia kone iš Šarikovo tapti profesorium Preobraženskiu. Praktiškai neįmanoma užduotis. Ačiū D-vui, yra tarpinis variantas tarp ponų ir Blindos. Tai intelektualas, kuris sutiks suprasti, kad visos mūsų bėdos – iš mūsų kultūroje įsitvirtinusių beprotystės apraiškų. Turime jas aptikti ir bent jau iš būsimųjų valdovų galvų jas išrauti. Tam reikia, kaip nuolat kartoju, dvasinio išprusimo.

 

Vėlgi, kone neįmanomas uždavinys, nes nekintantys, laikui ir vietai nepavaldūs pasaulio dėsniai yra surašyti žydų Toroje, kurią suprasti leidžia privalomi komentarai - Talmudas. Deja, kaip sako rabinas Abba Wagensbergas iš Jeruzalės, „Netikėlis verčiau sutiks gyvas susideginti, nei atsiversti ir pastudijuoti Torą“. Na o mes, atsiprašau už atvirumą, arba pradėsime studijuoti dvasingumą, arba išnyksime iš pasaulio žemėlapio.

 

Lieka pasikliauti stebuklu. Net ir nedidelė žvakė gali panaikinti daug tamsos. Jei jūs netyčia sutiktumėte tokia tapti, tai nurodau tris svetaines, kur turėtumėte apsilankyti ir išklausyti bent vieną rabino paskaitą:

 

http://www.simpletoremember.com/media/ (angliškai)

http://www.aishaudio.com/ (angliškai. Reikia pamokėti 70 dol. metams, tačiau per metus kitus tai padarytų jus vienu protingiausių žmonių Lietuvoje)

http://toldot.ru/audio/lessons/ptorah/?shsh=1 (rusiškai, tačiau, mano supratimu, angliški tekstai geresni ir mums priimtinesni)