Knygoje „Sėkmingos tautos idėja“ aprašiau, kad skausmas – ne toks jau vienareikšmiškai blogas dalykas kaip mes galvojame (žr. skyrių Dvasinė skausmo prasmė). Kaip pastebėjo rabinas Nojus Weinbergas (Noach Weinberg), už laimės akimirkas mokame prieš tai patirdami skausmą. Jei bėgsi nuo skausmo, pavyzdžiui, atsisakysi padaryti nemalonias, tačiau reikalingas užduotis – ateityje nepatirsi laimės. O jei nepatirsi laimės, tai nesusigaudysi, kodėl tau gyvenimas toks pilkas ir nudobus. Tokia būsena kelia naują skausmą. Tai kvietimas atsiverti skausmui ir pradėti gyventi – daryti tai, ką viduje žinai turėtum daryti.

 

Kaip tikriausiai žinote, jau daugiau nei metus laiko svarbiausia žinute skelbiu tai, kad mūsų didžiausios bėdos yra iš dvasinio neišprusimo. Atsisakome pažinti dvasinę tikrovę – esame kaip kokie laukiniai aborigenai, iš neįžengiamų miškų perkelti į judrų miestą. Visi juda, viskas aplink šurmuliuoja, o aborigenas nieko nesusigaudo... Gerai, jei dar sėdi vietoje ir niekur nejuda. O jei pradės vaikštinėti, mėgindamas „praktiškai“ ištyrinėti šį nesuprantamą jam pasaulį? Juk tuoj pat jį pamuš automobilis...

 

Taigi, su dvasine tikrove taip pat. Išmanai kokia tvarka ten viskas juda – pateksi kur tau reikia. Neišmanai – klaidžiosi neaišku kur, tačiau pateksi į gyvenimo girnapuses. Tad yra tik vienas būdas padoriai ir maloniai nugyventi gyvenimą – susipažinti su vidinėmis jo taisyklėmis ir daugiau ar mažiau jų prisilaikyti.

 

O tai visų reiškia atlikinėti savo moralines pareigas. Žinoma, prieš tai su jomis susipažinus, o ne nusistačius pačiam. Jei žmogus nori valdyti savo gyvenimą, jis turi rinktis moralų gyvenimo būdą. Jei jis, sąmoningai ar per nežinojimą, renkasi nepaisyti moralės, jo gyvenimą pradeda valdyti nuo jo nepriklausančios jėgos. Jis nebeturi įtakos tam, kas vyksta. Klostosi tokie atsitiktinumai, kurie veda žmogų visai ne į tą pusę, kur jis norėtų. Kelio pabaiga tiesiog preciziška – toks visada gaus priešingą iš pradžių pageidautam rezultatą. Pavyzdžiui, jei tikėjosi taip tapti turtingu, prasiskolins. Jei savo prasižengimus pradėjo dėl valdžios, gali būti, kad jis turės išorinę valdžią, tačiau viduje žinos, kad iš tiesų tai aplinka jį valdo. D-vas iš mūsų amoralių sprendimų tiesiog išsityčioja.

 

Šie dėsningumai yra akivaizdūs, ir kiekvienas norintis gali lengvai juos patikrinti. Tačiau praktiškai nei vienas nenori to daryti, nes visi kažkaip intuityviai ar iš patirties žino, kad būtent taip ir yra.

 

Štai mes ir matome, kodėl taip yra, kad tiek daug žmonių nevaldo savo gyvenimų. Dvasine prasme – jie kaip išlepę vaikai. Jei lepinate savo vaikus – lėtai žudote juos „malonumais“. Vaikas įpranta viską gauti, tačiau neišmoksta, kaip to pasiekti realiame gyvenime. Todėl to vaiko laukia vilčių žlugimas ir skausmas gyvenant dugne. O jei savo vaiko nelepinate, parengiate jį gauti tai, ko jis panorės.

 

Puikiai žinome, kad neišlepintas vaikas yra kur kas pakantesnis skausmui. Kantrus – tai pakantus negauti to, ko nori. Drąsus – pakantus baimei. Darbštus – pakantus kūno diskomfortui. Ir taip toliau. Visus šiuos pakantumus galima apibendrinti vienu žodžiu: neišlepęs - pakantus skausmui. Tai šaunaus žmogaus savybė. Jei esi pakantus skausmui, esi laimingas.

 

Patinka mums tai ar ne, susirgę turime iškentėti tam tikrus skausmus ar nepatogumus. Jei, neduok Die, taip nutiktų, kad jus pavestų kelio sąnarys, tuomet nori nenori tektų iškentėti operacijos skausmą. Po to – dar nemaloniau – ilgą laiką vaikščioti su ramentais. Tačiau nieko nepadarysi. Jei reikia, tai reikia, - pasakysite sau.

 

Dvasinėje erdvėje galioja ta pati taisyklė. Jei norite būti gerbiamas, laimingas ir protingas, turite atsiverti būtinam skausmui. Už būsimą laimę mokame skausmu šiandien. Tai reiškia turite daryti tai, kas reikia, nepaisant norite to ar ne, baisu jums ar nebaisu, patogu ar nepatogu. Pirmuoju etapu patirsite skausmą, antruoju etapu gausite atlygį – laimės pliūpsnį. Po kiek laiko laimė išseks. Norėsite naujo pliūpsnio – prašom į kasą, jums reikia susimokėti skausmu. Taip, savanoriškai atsivėrę diskomfortui, galime kontroliuoti savo laimės pojūtį.