Norėdami susigaudyti savo gyvenimuose ir tuo, kas vyksta socialinėje erdvėje, turime įsisąmoninti nuvertinimo (angl. devaluation) reiškinį. Jis gajus ir paplitęs, tačiau mes jo neatpažįstame. O dvasinėje erdvėje visada pirmauja tas, kuris turi žinojimo pranašumą. Štai todėl nuvertinimas neigiamai veikia mūsų gyvenimus, tačiau mes nieko negalime padaryti šiam reiškiniui.

 

            Šis terminas ateina iš transakcinės psichologijos. Pirmą kartą šį terminą paminėjo įtakingas šios srities psichologas Claude Steiner. Šis mokslininkas tyrinėjo alkoholikų šeimų bendravimo archetipus (pasikartojančius scenarijus). Mokslininkas greitai pastebėjo, kad nuvertinimas yra įsitvirtinęs ir paprastai svarbiausias savos gyvensenos gynimo būdas, kurį taiko alkoholikas.

 

            Kai jam kas sako, kad tu daugiau negerk, jis atšauna: „O aš ir negeriu!“. Nagrinėjant šią transakciją (bendravimo epizodą) racionaliai, alkoholikas į artimojo rūpestį sureaguoja jį nuvertindamas. Jei suprastume jo žinią logiškai, tai jis tarsi nori pasakyti, kad artimojo rūpestis yra be pagrindo. Šis žmogus neva suklydo, palaikydamas alkoholiką geriančiuoju ar turinčiuoju kokią tai problemą.

 

            Nuvertinimas kaip būdas įtvirtinti save ir savo gyvenimo būdą greitai prigyja alkoholiko sąmonėje. Claudas Steineris savo knygoje „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“, pamini tokį epizodą. Alkoholiko dukra, grįžusi iš mokyklos ir diskutuodama su savo iracionaliai mąstančiu tėvu (t.y. nemąstančiu – AG) , jam pareiškia, kad jis vadovaujasi išankstine nuomone. Tėvas parausta, tėškia dukrai antausį ir pareiškia:

            - Aš tau tuoj parodysiu išankstinę nuomonę. Prisirankioja, ji, matai, visokių gudrių žodžių! Kad namuose man kalbėtum kaip žmogus!

 

            Šis epizodas – tai grubus dukters požiūrio nuvertinimas. Alkoholikas tėvas jaučiasi nepatogiai, kad dukra vartoja jam negirdėtų žodžių ir taip verčia jį sukti smegenis. Norėdamas išvengti šio diskomforto, jis pasiunčia dukrai transakcinę žinią – nemąstyk.

 

            Nors nuvertinimas kaip reiškinys buvo pastebėtas alkoholikų šeimose, tai, žinoma, visai nereiškia, kad jis tik jomis ir apsiriboja. Nuvertinimo apstu ir tariamai „padoriose“ šeimose. Štai kad ir toks epizodas iš C. Stainerio knygos. Merė taria Fredui:

            - Fredai, aš manau, kad tu manęs nebemyli. Aš tiesiog jaučiu, kad tu atšalai.

            Fredas į tai negalvodamas atšauna:

-         Ką čia kalbi! Tai absurdas. Aišku, kad tave myliu.

-         O be to, aš bijau, kai tu vakarais užtrunki. Tiesiog nujaučiu, kad tuo metu tu bendrauji su kita moterimi.

-         Ką čia paistai! Nieko aš nebendrauju! Aš tik turiu daugiau darbo, kvailute...

 

            Tai yra moters intuicijos nuvertinimas. Intuicija yra vienas svarbiausių ir veiksmingiausių moters pasaulio suvokimo įrankių. Šiuo atveju vyras nuvertina jos intuicijos galias, taip įnešdamas chaosą į jos pasaulėvoką. Tuo tarpu jis jaučia kaltę, kad iš tiesų atšalo ir susirado kitą. Tą kaltę jis stengiasi kažkaip nustumti. Kitaip sakant, daro vidinį savo jausmų nuvertinimą.

 

            Nuvertinimo paskirtis – uždrausti mąstyti, jausti, suvokti. Štai kodėl sveikas idėjas propaguojantys žmonės dažniausiai lieka įskaudinti, kai mėgina savo mintimis pasidalinti su draugais ar šeimos nariais. Paprastai jie sulaukia savo iniciatyvos nuvertinimo. Pavyzdžiui, kai pradeda įsivažiuoti pasakodami apie tai, kad galima gyventi racionaliau, sulaukia atsako: „Nesąmonės! Prisiskaitei visokių knygų, tai dabar ir knisi visiems protą“.

 

            Po šiuo pranešimu  slypi žinia: žinai, tu čia kažkaip labai jau mąstyti pradėjai. Matyt, esi visai kvailas. Taip nuvertintojas apgina savo įsitikinimų balansą ir išvengia akistatos su sveiku protu.

 

            Tačiau kaip nuvertinimas veikia tą, kuris mėgino įtikinti? Šiam žmogui toks grubus jo minčių pažeminimas sukelia minčių ir ypač jausmų chaosą. Jis tikėjosi, kad jo atradimai padės rūpimam žmogui, kad jis susiras bendramintį ir jie kartu padės vienas kitam nustumti į šalį beprotystę. Tačiau nuvertintojas jam siunčia žinią, kad beprotystė iš tiesų sveikas protas, kad jei šis nori ir toliau gražiai su juo sklandžiai bendrauti, turėtų pasistengti suturėti savo racionalų požiūrį. Arba tu baik mąstyti, arba aš laikysiu tave kvailu.

 

            Pastatytas prieš tokį „ultimatumą“, žmogus jaučia gilų sumišimą. Jo pirminis ketinimas buvo padėti iracionaliai besielgiančiam artimajam, pasirūpinti jo gerove ir taip sustiprinti ryšį. Tas jam siunčia visiškai priešingą signalą – tarp mūsų ryšys bus tik tuo atveju, jei nustosi mąstyti ir nemėginsi man padėti. Jei ir toliau protausi, aš tave niekinsiu.

 

            Tad šiam nelieka nieko kito, kaip tik rinktis tarp savo naujųjų įsitikinimų ir senųjų draugų. Kadangi jo naujieji įsitikinimai dar gležni (todėl jam taip svarbu buvo susirasti bendraminčių), telieka pasirinkti – arba išeiti iš jaukios pažystamos aplinkos ir pradėti gyventi protu paremtą gyvenimo būdą, arba, kaip siūlė nuvertintojas, savo įsitikinimus ir tuo pačiu geresnio gyvenimo viltį palaidoti ir grįžti į seną gerą nemąstymo kūdrą. 

 

            Tačiau nuvertinimai neapsiriboja šeimos ir draugų kontekstu. Jų apstu ir visuomeninėje erdvėje. Ką ten apstu! Tai dominuojantis bendravimo būdas. Pradėkime nuo mažiausiai reikšmingos erdvės. Reklama. Galite pasiklausti bet kurio rinkodarininko – su į protą orientuoja reklama turtų nesusikrausi. O kadangi gera reklama – tai pinigus nešanti reklama – ji draudžia mums mąstyti. Pavyzdžiui, „Švyturys“ sieja lietuvybę su alaus gėrimu ir sporto varžybų spoksojimu. Tai lengvas būdas būti lietuviu, tad jie šį kelią ir propaguoja.

 

            „Utenos alus“ sako, kad gerti alų – tai gera mintis. Šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja sveikam protui, nes visi kuria nors savo sveiko proto dalele suprantame: piltis į save nuodingas medžiagas nėra gera mintis. „Utenos“ alaus reklama skirta šiam sveiko proto blyksniui užtušuoti, kad vartotojai vadovautųsi ne protu, o instinktais. Tuomet, žada ši reklama, mes smagiai leisime laiką su draugais ir gyvensime nuotaikingą gyvenimą.

 

            Nuvertinimus gausiai naudoja įvairios kitos manipuliuojančios jėgos. Pavyzdžiui, tolerancijos (t.y. gėjų teisių) judėjimas. Jis tikrai nesistengia suvokti pasipriešinimo jam priežasties, nes jo atstovams rūpi prastumti tik savo darbotvarkę. Šis judėjimas, galima sakyti, elgiasi kaip Žemės gyventojai filme „Avatar“. Jie į savo priešininką žiūri kaip į nenormalų atsilikėlį, kurį reikia atvesti į protą nesiskaitant su priemonėmis. Todėl, pavyzdžiui, Švedijoje kunigus sodina į kalėjimus, jei šie aiškina, kas Biblijoje parašyta apie homoseksualumą. Šių aktyvistų nėmaž nejaudina, kad jie sodina žmones už tai, kad pastarieji skelbia D-vo žodį. Jų dievukas yra jų priimta tarptautinė konvencija, ir jiems visai neįdomu, ką šiuo klausimu mano Pasaulio kūrėjas.

 

            Nuvertinimus mėgsta bemaž visos socialinėje erdvėje besireiškiančios jėgos. Ne išimtis ir bažnyčia. Štai į mano kritiką jie atsako tylėjimu – atseit, visi tavo paistalai yra neverti to, kad aušintume burną. Štai pavyzdys, kaip taikomas nuvertinimo mechanizmas mano idėjoms: http://www.pipedija.com/index.php/Aurimas_Guoga

            Taip duodamas signalas visuomenei – draudžiu jums gilintis   į tai, ką teigia A. Guoga. Jums turi pakakti žinoti, kad jo įtaka jums nepriimtina, todėl turite nesidomėti ir jokiu būdu jo minčių savarankiškai nepergalvoti.

           

             Na ir, žinoma, nuvertinimai yra esminis valdomos demokratijos įgyvendinimo įrankis. Pavyzdžiui, Lietuvoje valdžiai pavojingiems mąstytojams ar judėjimams yra blokuojamas priėjimas prie žiniasklaidos. Vienas Jungtinio demokratinio judėjimo aktyvistas neseniai per „Žinių radiją“ pareiškė, kad jiems žiniasklaidos raiška yra uždaryta. Jis nusistebėjo, kad savo poziciją galėjo išdėstyti per šią radijo stotį.

 

            Tokių ribojimų yra ir daugiau. Ne kartą teko nugirsti, kad vienam ar kitam visuomeniniam aktyvistui yra užveriami keliai į viešąją erdvę. Jei jie vis dėlto į ją patenka, prasideda kompromitacijos ir dezinformacijos kampanija. Taip pat dar neseniai naujienlaiškio žinutėje paminėjau, kad Lietuvoje yra ribojama informacija apie pozityvius lietuvių pasiekimus. 

 

            Vakar su viena pažystama, kurios vardo nenorėčiau atskleisti, įvyko toks pokalbis. Ji prieš metus dalyvavo „Lietuvos radijo“ laidoje. Po laidos vedėja paatviravo: „oi, kokie čia įdomūs žmonės buvo susirinkę. Tačiau mums uždrausta tokius pas save kviesti“. Gal ir ne be reikalo mano kolega Aivaras Pranarauskas lietuviškos žiniasklaidos skaitymą ir žiūrėjimą prilygina žalingam įpročiui. 

 


            Nuvertinimo fenomenas pagaliau paaiškina svarbų idėjų sklaidos reiškinį, kurį dar 19 amžiuje pastebėjo A.Šopenhaueris: iš pradžių progresyvios idėjos yra ignoruojamos, po to aršiai kritikuojamos, galiausiai visuotinai priimamos. Pirmiausia su jomis mėginama susidoroti galingu ginklu – ignoravimu (pasyvus niekinimas). Po to, jei tai nesuveikia, imamasi puolimo – atviro niekinimo. Tačiau šiuo etapu puldinėtojai paprastai anksčiau ar vėliau perlenkia lazdą, todėl patys savo rankomis ir išpopuliarina jiems neparankią idėją.

           

            Reziumuojant reikėtu pasakyti, kad nuvertinimas - tai alogiška komanda, non sequitur. Ji teigia, kad nemąstyti reiškia mąstyti, ir atvirkščiai. Kad beprotystė yra sveikas protas, o sveikas protas yra beprotystė. Nuvertinimas yra vienas svarbiausių manipuliavimo visuomene įrankių. Pats giliausias, labiausiai paplitęs šios rūšies non sequitur yra draudimas pažinti D-vą. Tamsiosios pasaulio jėgos padarys viską, kad tik jūs nesišviestumėte dvasingumo srityje.

 

            Kodėl joms tai taip svarbu? Nes dvasiškai išprusęs žmogus mato neiškreiptą pasaulio vaizdą, todėl jo nepadarysi varžteliu manipuliuojančių jėgų galios žaidimuose. Kol pasaulyje yra nors vienas dvasiškai išprusęs žmogus, blogio jėgos jaučia sau mirtiną pavojų.