Kuo tampame drąsesni, tuo sunkiau uzurpatoriams mus valdyti. Prieš leidžiantis į naują visuomenininkų pamoką visuomenininkams, norėčiau, kad išklausytumėte šitą. Čia D.Kuolys atvirai pasakoja apie tai, kaip saugumiečiai po visą pasaulį persekioja Lietuvos pilietį, kuris sutiko pagelbėti mūsų valstybei dėl politinės korupcijos.

 

Visuomenininkų pamokos III. Kad valdžiažmogis jus išgirstų

2012 sausio 10 d.

 

Taigi mes apgalvojome sąvokas ir apsirūpinome kolegų parama. Dabar jau galima traukti ir į seimą ar į ministeriją. Tiesa, su ministerijom patirties neturiu, tad šį metodą gal prireiks kiek modifikuoti. Tačiau jis vis tiek bus pravartus kai pajusite, kad jūsų vaikščiojimas jokių vaisių neatneša.

 

Pirmiausia su kuo susidūriau patekęs į NTAKK – tai primygtinis kolegų nusistatymas bendrauti su politikais diplomatine kalba. Jie jau šimtą kartų buvo įsitikinę, kad tai beviltiška. Seimo narių neveikia kalbos apie mokslines išvadas, jų nejaudina ekspertų nuomonė, jie kurti visuomenininkų argumentams. Tačiau kolegos save guodė, kad kalbėdami oriai ir solidžiai jie atseit išsaugo moralinę viršenybę. Ar tai ką duoda praktiškai?

 

Ėmėme keisti bendravimo su politikais toną. Alkoholio reklamos įteisinimas sumanytojų ketinimu turėjo būti tylus ir nereikalingo dėmesio nepritraukiantis reikalas. Visiems, kurie norės protestuoti, VR specialistai paruošė radikalų, fanatikų ar šiaip kvailelių etiketes. Tačiau ta kampanija buvo kas tik nori, tik ne tylus reikaliuko susitvarkymas. Štai ką žiniasklaida rašė kampanijos įkarštyje: „Seime vyko tikras šou“, „svaidėsi įžeidimais“, „Seime lyg teatre“. Juk ne taip ir dažnai galime išgirsti tokius epitetus apie seimo posėdžius, ar ne?

 

Kaip visa tai buvo pasiekta?  Po pirmojo pokalbio su A.Veryga nutariau, kad nėra prasmės su politikais kalbėtis diplomatiniu tonu. Pradėjome bendrauti su politikais kaip su minia. Minia nekenčia intelektualių išvedžiojimų – tai jai silpnumo požymis. Sprendžiant iš Aurelijaus atpasakotų simptomų, tą buvo galima pasakyti ir apie mūsų seimūnus. Miniai viską reikia pateikinėti juoda – balta spalvomis. Parodyti, kas gerietis, o kas niekšas. Kalbėti ryžtingai, kad tavo retorikoje nebūtų nė krislelio abejonės. Žodžiu, kaip kalbama mitinguose – lozungų kalba.

 

Pradėjome nuo to, kad tie, kurie nori atšaukti alkoholio reklamos draudimą – tie siekia nugirdyti Lietuvos vaikus!!!... Kaipmat pajutome dialogo su seimu pagyvėjimą. Dabar politikai jau ėmė mus suprasti ir jiems tapo įdomu „diskutuoti“. Abejingų neliko: tokia politika tapo įdomi ir politikams, ir visai visuomenei. Tiek seime, tiek visoje visuomenėje įvyko aiškus pasidalinimas. Užvirė aistros. Abi pusės pradėjo vanoti viena kitą vis riebesniais įžeidimais. Iš mūsų pusės – tautos girdytojai, alkopramonės vergai, visuomenės niekintojai. Tie atgal atšaudavo, kad esame blaivininkai prievartautojai, naudojame gebelsiškus metodus, o seimo narys D.Budrys mus pavadino „karvutės intelekto šokėjais“.

 

A.Veryga tokią kovą pavadino karu be taisyklių. Ji nepalyginamai naudingesnė visuomenininkams. Jei tik galite išprovokuoti valdžiažmogius tokiems apsižodžiavimams, jūs tikrai nepralaimėsite. Niekas nepalaikys seimo narių, užsipuldinėjančių visuomenės atstovus. Taip valdžiažmogiai patys įkišo kaklą į kilpą ir pradėjo ją sau veržti.

 

Tad jums namų darbas. Bendravimo su masėmis metodo išmoksite paskaitę G. le  Bono knygą „Minios psichologija“. Būtinas kiekvienam rimtam visuomenininkui veikalas. Knyga išleista lietuviškai.

 

Žinoma, šis bendravimo metodas turi ir savų minusų. Kaip žinote iš praėjusios žinutės, jei žmogus susipykęs su tiesa, tai jis yra užvaldytas blogio. Pradėjus bendrauti demagogiškais lozungais esi stipriai traukiamas į savo paties užsuktą emocijų sūkurį. Pastebėjau, kad suderinus vieną ar kitą lozungą su NTAKK vadovybe, šie žmonės po neilgo laiko pradeda besąlygiškai jais tikėti.  Užsisuka masinė paranoja, tad jums, šio proceso iniciatoriui, būtina ypač saugoti sveiką protą. Įsitikinkite, kad liksite skeptiški savo pačių paleistoms ideologinėms klišėms.

 

NTAKK komunikacija buvo skirta ne tiek politikams, kiek visuomenei. Mes tariamai kreipdavomės į politikus, tačiau visas turinys ir forma buvo skirti masėms. Pasirodo, kad nuo nuobodžių dokumentų pavargusiems politikams tai buvo pats tas. Jie greitai pasigavo mūsų lozungus ir pradėjo jais svaidytis seimo salėje. Supratau, kad politikai neturi laiko įsigilinti į visas temas, todėl reikia jiems padėti pasiūlant argumentų. Ten taip pat sėdi žmonės: kuo populiaresne forma tie argumentai pateikiami, tuo labiau prilimpa.

 

Žinoma, jei nuolatos bendrausi vien lozungų pagalba, prarasti autoritetą rimtų žmonių akyse. Atrodysi kaip koks Šustauskas, kalbantis ubagams nuo bačkos. Tad Koalicija pasidalino į dvi dalis – intelektualieji ir lozunginiai. Ėmiausi vadovauti pastariesiems. Turiu pasakyti, kad kampanijai tęsiantis mes vis labiau paveikdavome „protinguosius“ – lozungų įtaka vis labiau darė įtaką jų straipsniams ir viešiems pasisakymams. Deja, lozungų „tiesos“ juos visiškai įtraukė.

 

Siūlau jūsų organizacijai būti atidesniems ir išlaikyti aiškų atidalinimą – vieni rėkauja, o kiti tik solidžiai diplomatiškai argumentuoja. Tokiu atveju turėsite du organizacijos veidus ir galėsite rinktis, kurį vienu ar kitu etapu metu rodyti.

___________________________________________________________

 

Filmuokite politikus ir valdininkus. Visi reikalai spręsis kur kas sklandžiau ir greičiau, jei nuo pradžių pas juos lankysitės su filmavimo kamera. Žinokite, kad turite teisę filmuoti bet kurį viešą asmenį darbo metu. Kai šie žino, kad yra filmuojami, tampa iš karto žmogiškesni ir sukalbamesni. Kai politikai nori priimti korupcinius sprendimus, filmavimas juos ypač gąsdina. NTAKK narių net neleisdavo į seimo komitetų posėdžius motyvuodami tuo, kad „jie filmuoja, o po to rodo You Tube“. Čia taip argumentavo sveikatos komiteto narė Dangutė Mikutienė (Darbo partija. Į seimą neišrinkta, t.y. pateko pagal sąrašą. Kandidatavo Trakų – Elektrėnų savivaldybėse. D.Mikutienė priklauso narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijai. Mums aiškino, kad alkoholio reklamos legalizavimas yra baisi gėda Lietuvai, turime nufilmavę, o po savaitės balsavo už reklamos legalizavimą. Dar prašė įrašo neviešinti)

 

Pavyzdžiui, Pagėgių miestelyje su filmavimo kamera sukiojasi toks Donatas Jančiras. Pažiūrėkite, kokių cirkų jam pavyko prifilmuoti: http://www.youtube.com/watch?v=NUjwXpKA8lY&feature=youtu.be

Atkreipkite dėmesį, kokie įsitempę ir, sakyčiau, nenormalūs tampa valdžiažmogiai, kai juos filmuoja šiems mėginant priiminėti korupcinius sprendimus.  

 

Filmavimo kamera, pasinaudosiu V.Havelo posakiu – tai bejėgio jėga! Varo tikrą siaubą valdžiažmogiams. Visa jų drąsa iškart bėga į kulnus. Atminkite, kad bet kurios tironijos achilo kulnas – tiesa!