Vertybių konfliktas su Maskva

Prieš nepilnus du mėnesius prie Smolensko oro uosto sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas Tu 154. Visa pasaulio žiniasklaida pranešinėjo, kad tai nelaimingas atsitikimas, tačiau pasigirsdavo ir abejonių, kad tai gali būti kai kas kita. Apie tai, kaip vyksta šios katastrofos tyrimas girdime nedaug – kur kas mažiau nei apie Kedžio bylos reikalus.

Visgi šioje istorijoje lieka daug neatsakytų klausimų. Oficialiai skelbiama, kad lėktuvas kliudė pušų viršūnes, ir tada smigo žemyn. Tačiau tokiu atveju neišvengimai turėjo būti netrumpas išraustas griovys. Kai krito rusų naikintuvas Suvalkijoje, toks griovys buvo. Tačiau nuotraukos iš Lenkijos prezidento lėktuvo kritimo vietos jokio griovio nerodo. Vadinasi, veikiausiai jis subyrėjo dar ore. Tuo labiau, kad nuolaužos išsimėtė per pusę kvadratinio kilometro. Tokiu atveju labiausiai tikėtina, kad orlaivyje dar ore įvyko kažkoks sprogimas.

Antra. Išties keista, kad niekas neišgyveno. Kai lėktuvai krenta iš tokio nedidelio aukščio, paprastai išgyvenusių būna. Kaip rašo čečėnų portalas kavkazcenter.com, tuoj po katastrofos Lenkijos žiniasklaida kalbėjo apie 3 išgyvenusius, tačiau tos kalbos netrukus nutilo. Dar viena ypatinga detalė – neaiškiomis aplinkybėmis žuvo atsitiktinis šios katastrofos stebėtojas.

Nors lenkai ir sakosi patenkinti tuo, kaip vyksta bendradarbiavimas tiriant lėktuvo katastrofą, pasirodo, dvi iš trijų juodųjų dėžių vis dar Maskvoje. Ši delsia jas atiduoti.

Tokių faktų yra gausybė, ir jūs pats galite perskaityti čečėnų svetainėje .  Po šia nuoroda rasite straipsnį apie tai, kad panašus lėktuvo kritimo scenarijus, kurio metu žuvo valstybės vadovas, pasaulyje jau ne pirmas. Pasirodo, gana panši istorija yra įvykusi Pietų Afrikoje 1986 metais. Na, o po tuo straipsniu – nuorodos į daugybę kitų apie katastrofą parašytų straipsnių.

V. Landsbergis kartą yra užsiminęs, kad vakarai bijo pareikalauti tiesos šioje istorijoje. Žinoma, jis Europos parlamentaras, ir negali apie tokius dalykus kalbėti nevaržomai. Tuo tarpu mes puikiai žinome, kad Kremliaus priešai, ypatingai vidaus disidentai, miršta. A. Politkovskaja, S.Markelovas, V. Listjevas, N. Estemirova ir daug daug kitų. Praktiškai jau įrodyta, kad prie A. Litvinenkos mirties (kuris atskleidė vakarams daugybę sovietinės KGB ir asmeninių V.Putino paslapčių, ypač apie tai, kad FSB susprogdino kelis daugiabučius, kad tuo galėtų apkaltinti čėčėnus) negalėjo nepridėti rankos Kremlius. Taigi, V.Putinas žudo savo priešus, ir tai visiems gerai žinomas faktas. Anksčiau tik nebuvo atvejų, kad Kremlius mėgintų pašalinti kitų valstybių lyderius. Na, nebent įskaičiuotume V. Juščenkos nuodijimą prieš 2004 metų rinkimus.

Visa tai Lietuvai reikia turėti omenyje, kai stengiamės suartėti su Rusija. Įsivaizduokime, eilinis žmogelis, kaip jūs ar aš, be jokio polinkio nusikalsti, susigundytų perspektyva įsitvirtinti galingos mafijos tinkle. Kas būtų, jei nuožmūs žudikai, prievartautojai gražiai jums šypsotųsi ir išskėstomis rankomis kviestų ateiti? Kaip įsivaizduojate, kuo tam vargšeliui baigtųsi tokia „draugystė“?

Dar STI knygoje įspėjau, kad susidraugavę su Rusija laiminga netapo  nei viena šalis. Esu įsitikinęs, kad mes su Rusija kariaujame vertybinį karą, ir turime visus šansus jį laimėti. Tačiau kad tai padarytume, turime nesigundyti eiti prie pigaus kuro lengviausiu būdu, tačiau susitelkę rimtai dirbti įtvirtinti  nepriklausomybę. Visų pirmiausia energetinę nepriklausomybę. Tačiau jos nepasieksime, jei pirma nesuteiksime sau DVASINĖS nepriklausomybės.

Turime nusikratyti iliuzijas, kad gerai gyvensime pametę savo vertybes dėl finansinės naudos. Mums svarbiausia atgaivinti savo sąmonę. Dabartinė mūsų bėda ta, kad praradome gebėjimą vadovautis protu: šis mums sako daryti viena, tačiau iš tiesų darome visai ką kita. Laikas suvokti, kad nėra geriau nugyvento gyvenimo, kaip palikti po savęs ryškų pėdsaką į gera. Kai pradėsime tokia nuostata vadovautis, depresija ir apatija praeis, gyvensime gyvybingą vidinį gyvenimą. 

Vertybių konfliktas su Maskva – tai mūsų stimulas atgimti ir pradėti dirbti tautos labui. Laikas šiuose sunkumuose pastebėti ryškią galimybę ir būti tarp pirmųjų, kurie ja pasinaudos.