Filmas, atliktas 2 minutės po Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos. Ukrainiečių žurnalistas, nufilmavęs šią medžiagą, po kelių dienų rastas negyvas. Perskaitykite ir komentarus, parašytus po šiuo filmu.  Paskutinis komentaras pateikia aiškiausią iki šiol mano girdėtą versiją, kaip viskas buvo.

Tiems, kas neskaito angliškai, trumpai: šiame filme parodoma, kaip nušaunamas dar gyvas lėktuvo keleivis. Komentatorius teigia, kad šis teroro aktas įvykdytas bendru D.Tusko ir V.Putino susitarimu. Smolensko oro uoste buvo išmontuota navigacinė įranga, nuimtos nusileidimo tako šviesos, ir vietoj to jos buvo patiestos miške. Lėktuvas, kad sunkiau kristų, buvo pašautas į sparną dar ore. Po katastrofos likusius gyvuosius pribaigė šūviais ir granatomis. Komentatorius pabaigia tuo, kad būtina šio nusikaltimo organizatorius nuteisti. Jei tik nebūsime labai krikščioniški ir rasime valios tai padaryti, užkirsime kelią, kad tokių dalykų nepasikartotų ateityje.

Tautiniai nusikaltėliai

Na, ir dar viena susijusi tema. Lietuva nenori persekioti holokausto vykdytojų. Apie tai jau rašo net ir CNN. E.Zurofas, pramintas nacių medžiotoju, vykdo savo sąžinės pareigą ir siekia teisingumo tiems, kurie žudė nekaltus žmones tik dėl jų tautybės. Todėl jis gadina Lietuvai reputaciją tarptautinėje arenoje, nes mes atsisakome teisti žydšaudžius.

Paskaitykite „Delfi“ komentatorių atsiliepimus. Ten kone visi kaip vienas piktinasi E.Zurofu, smerkia, kad jis šmeižia Lietuvą. „Delfi“ komentatoriai norėtų, kad Zurofas kaip kompensacija už žudynes pasitenkintų tuo, kad NKVD dirbę žydai vykdė trėmimus ir žudynes. Todėl reikėtų dėti tašką ir viską pamiršti.

Štai čia ir atsiskleidžia tamsiausia krikščioniškos pasaulėžiūros pusė. Atleisti žudikui, nenuteisti jo – tauru ir kilniaširdiška. Visi, kas pasakys, kad tėvo žmogžudžiui atleido jo kaltes, bus palaikytas ypatingos dvasios stiprybės žmogumi. Tačiau atleisti ir nenubausti – du visiškai skirtingi dalykai, kurių mes nelabai skiriame.

Taigi mūsų antisemitizmas slepia ateities žudymų sėklą. Dėl to, kad nenorime nuteisti savo tautiečių, vykdžiusių masines žudynes, nes mums, atseit, nepatinka nužudytų aukų tautybė, sukuriame sąlygas šioms žudynėms pasikartoti. Todėl entuziastingai pritariu E.Zuroffo veiklai ir norėčiau, kad jis nenustotų spausti mūsų šalies. E. Zurofas šiuo atveju kovoja už mūsų išsilaisvinimą ir totalitarinės dvasinės tradicijos, kuri sukuria terpę žudymams ir pogromams.

Na, ir galiausiai apie laivą, plaukusį į Gazą. Daugelis to straipsnio komentatorių sako, kad žydai patys turėtų būti nubausti už tai, kad užpuolė taikų laivą ir nušovė jo keleivius. Šioje vietoje noriu aiškiai pabrėžti – jei Izraelis iš tiesų vykdo karo nusikaltimus, tuomet mes turėtume siekti, kad nusikaltėliai būtų nuteisti. Tačiau jokiu būdu negalima palikti ramybėje savųjų nusikaltėlių, jei tai daro ir priešininkų stovykla. Tai labiau mūsų interesas, kad mūsų tarpe neliktų žmogžudžių.

Na, o apie tai, kas iš tiesų dėjosi tame laive, kviečiu pasižiūrėti trumpą filmuką. Iš jo sužinosite, kad atsiranda nauja terorizmo rūšis – mirtininkai aktyvistai. Šie asmenys plaukia į Gazą, nors gerai žino, kad Izraelio laivai juos sustabdys. Kai tik kareiviai patenka į laivą, „aktyvistai“ juos pradeda daužyti metaliniais strypais ir mesti per bortus. Po to visam pasauliui kaltę už incidentą suverčia Izraeliui kaip nežmoniškam režimui.

Visų šalių visi nusikaltėliai privalo būti teisiami. Mes turime siekti, kad būtų teisiami žydai, dalyvavę lietuvių represijose. To turi siekti ir patys žydai. Jiems tai nebūtų sunku paaiškinti. Tačiau mane labiausiai jaudina tai, kad mes patys savo tarpe išsirankiotume žudikus, vagis ir padugnes, nesvarbu, prieš ką ir kada jie įvykdė nusikaltimus. Tai mūsų ūmus nacionalinis interesas. Šį savo tautos virusą naikinkime griežtai ir negailestingai. Tuomet nusipelnysime geresnės valdžios, kuri mūsų neapvaginėja ir neniekina. O kol kas, kokie esame – taip ir gyvename.