Stankūnaitė keičia toną

2012 balndžio 17 d.

 

Netikėtas L.Stankūnaitės pareiškimas: „Supratu jus, Garliavoje budinčius žmones“. Staiga nei iš šio, nei iš to, lyg perkūnas iš giedro dangaus, Stankūnaitė pradėjo empatiškai kalbėti su mergaitės gynėjais? Ką reiškia toks jos pareiškimas?

 

Jei tikėsime jos žodžiais, tai ji visą laiką kartu su mergaitės gynėjais kovojo prieš teisėsaugą. Ji auka, nes kaip ir mergaitės gynėjai, neranda teisingumo. Ji taip pat norėjo, kad teisėsauga kuo greičiau viską išsiaiškintų toje byloje, visi sužinotų, kad jokios pedofilijos nebuvo, ir visi smagiai pasijuoktų ir praeities audrų.

 

Kai blogis stiprus, jis smogia negailėdamas, jokio gailesčio aukai nė kiek nejaučia. Tą šioje byloje mes stebėjome kai valdžia apšaukė gynėjus chuliganais ir patvoriniais, bylą tvarkė taip, tarsi be jų Lietuvoje kitų žmonių nebūtų.

 

Kai gėris susitelkia, blogis turi tik vieną galimybę – gėrį apgauti. Pateikti save už gėrį ir su juo susimaišyti.

 

Tą procesą stebėjome ir nepriklausomybės pradžioje. Tada visi komunistai ir KGB-istai „tapo“ entuziastingais laisvės ir demokratijos rėmėjais. Jie ragino pamiršti kas bloga ir kartu kurti naująją Tėvynę. Kai žmonės susitelkę į gėrį, blogis tampa „geras“ ir paslaugus. Tuo metu jo darbas – užnuodyti grynąjį gėrį ir pasėti blogio sėklą.

 

Stankūnaitės pareiškimas rodo, kad teisėsaugos klanui svyra rankos. Jie pralaimėjo psichologiškai. Išsisėmė, nebeturi daugiau ėjimų. Todėl jie imasi apgaudinėti visuomenę prisistatydami geriečiais ar netgi nuskriaustaisiais. Taip jie tikisi būti išteisinti ir nesulaukti atsakomybės už tai, kad mus be gailesčio kankino, išnaudojo, niekino ir atėmė iš mūsų orių gyvenimą. Jie tikisi persigrupuoti, išlaukti ir sugrįžti kai gėrio jėgos išsikvėps, žmonių susitelkimas pasibaigs. Tada  ir vėl pamatytume tikrąjį šio blogio veidą.


 

Judėjai pataria blogio intensyviai nekęsti. Mylėti visus žmones, tačiau būti nenumaldomai negailestingiems žmoguje slypinčiam blogiui. Ir, žinoma, tai pradėti nuo savęs.