Šaltojo karo pamokos

2012 rugsėjo 7 d.

 

Jei norime įveikti bet kurią problemą, yra vienas laiko patikrintas žydiškas metodas. Ne tik kad žydiškas, o jį pirmasis 19 a. pradžioje pradėjo taikyti Izraelis Salanteris. Šis metodas sako štai ką – jei turi problemą, vadinasi, toje vietoje nepakankamai išmanai. Išmanantys žmonės kaupia ne problemas, o pergales. Vadinasi, savo nesėkmių srityje turi daugiau išmokti, ir tada problemas paversi sėkmėmis.

 

Kadangi šis naujienlaiškis nagrinėja tautos sėkmių ar nesėkmių priežastis, pažvelkime, ko visi dar turėtume išmokti. Kone visi vieningai sutariame, kad dabartinė valdymo sistema turi nemažai senosios bruožų. Vadinasi, mums būtų pravartu iki panagių sužinoti, kaip veikė anoji sistema. Pavyzdžiui, kaip buvo ribojamos žmogaus teisės? Kokios disidentų taktikos buvo pačios veiksmingiausios? Kuo jiems padėjo Vakarai, ir atvirkščiai.

 

Šios istorijos pamokos, jei gerai jas išmoksime, padės mums įveikti dabartinius valdžiažmogius – dalinius režimo restauratorius.

 

Todėl pastaruoju metu daug domiuosi KGB veikla ir Šaltojo karo kovomis. (Anksčiau esu perskaitęs keletą knygų apie rezistenciją). Tad keletą nuorodų artėjant savaitgaliui norėčiau rekomenduoti.

 

Jau anksčiau esu pateikęs Jurijaus Bezmenovo, buvusio KGB agento, pabėgusio į Vakarus, pasakojimą kaip užvaldyti šalį nekarinėmis priemonėmis. Ypač mums šiandien aktualus pasakojimas, nes dabar šiuos būdus prieš mus taiko mūsų pačių valdžia. Čia gerokai ilgesnis įrašas, jo pabaigoje pasakojama kaip tokioms užmačioms atsispirti. Jei nežiūrėsite viso filmo, būtinai pažiūrėkite bent paskutines 10 minučių, nes ex-kagėbisto išvados išties netikėtos:

http://www.youtube.com/watch?v=5gnpCqsXE8g&feature=related

 

Taip pat internete galime rasti vieno iš KGB vadų, generolo majoro Olego Kalugino, šiuo metu taip pat gavusio prieglobstį JAV, pasakojimus. Pirmas įrašas angliškai, antras rusiškai:

http://www.youtube.com/watch?v=JKI1hv7GTfk

http://www.youtube.com/watch?v=aKLXCqFBUmE&feature=related

 

Taip pat labai naudingas man pasirodė filmas apie Šaltojo karo šnipų veiklą. Šis filmas atskleidžia, kad iš pradžių SSSR užtikrintai pirmavo šnipinėjimo srityje dėl to, kad vakariečiai žavėjosi sovietinėmis idėjomis. O į priešpriešos pabaigą jau buvo atvirkščiai – sovietiniai žmonės žavėjosi Vakarais. Tas lėmė persilaužimą ir šnipų žaidimuose. http://www.youtube.com/watch?v=9o76dQhi0tY

 

Svarbiausia šaltojo karo pamoka, mano įsitikinimu, yra ši: kol žmonės žavėjosi visokiomis baisiomis idėjomis (fašizmu, komunizmu, t.t.), tol šios idėjos kankino pasaulį. Kai dauguma pakeitė nuomonę ir nustojo jomis žavėtis, tie baisumai pranyko. Tas mus turėtų versti susimąstyti – juk Lietuvoje yra tiek žmonių, kurie trokšta gerojo diktatoriaus kumščio. Niekur niekada „gerojo“ diktatoriaus atėjimas geruoju nesibaigdavo, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis ir toliau mano, kad kažkodėl mums tai pasitarnautų. Kol tuo daug kas tiki, tol jie savo nuomonės pagalba pasirūpina, kad valdžia būtų nedraugiška žmogui.

 

Vadinasi, jei norime geresnės valdžios, turime paprasčiausiai pakeisti savo nuomonę. Tikroji kova už gerą valdžią ir šviesią ateitį vyksta ne partijose ir ne aikštėse, o kiekvieno iš mūsų galvose. Už absurdiškas idėjas esame baudžiami nenusisekusia nūdiena, už jų pakeitimą geresnėmis idėjomis – apdovanojami išsilaisvinimu ir klestėjimu.

 

Šiandien absurdiškiausia idėja, kuri mums atima pagrindą iš po kojų – religijos niveliavimas. Visi mano, kad apie religiją žino ir supranta daugiau nei pakankamai, todėl be jokio gėdos jausmo dėsto Šarikovo lygio „tiesas“. Kadangi mūsų dvasingumą siaubia toks gaivalas, mums slysta pagrindas iš po kojų, slenkame link susinaikinimo. Šioje vietoje tą nuožmumą nutrauktų paprasta idėja – kadangi žydai yra amžina tauta, ir kadangi jie, nepaisant nieko, vis tiek visada pirmauja, tai ir mes pasinaudosime jų sėkmės šaknimis. Tačiau šiai idėjai pasiekti žmogaus protą trukdo kita absurdiška mintis – kad Kristaus atneštas tikėjimas ir laimė yra perspektyvesnis ir labiau atitinka D-vo valią. Arba naujesnis baisumas – kad visos religijos vis tiek nieko vertos. Tas paverčia mus nelaimių maišais, ir vietoj sėkmių rankiojamės nesibaigiančius smūgius. Kova už nuomonės pakeitimą tęsiasi.