Rugsėjo 11-ajai atminti

2012 rugsėjo 11 d.

 

Šiandien teroro dienos metinės. Ji mums primena, kad žmogus turi teisę į savo nuomonę, o ją mėginti pakeisti jėga – nusikaltimas. Tačiau tai nereiškia, kad turime kitus palikti ramybėje ir tegu visi tiki į ką tik nori. Jei aplink siautėja nenormalios idėjos, atiminėjančios iš žmonių protą ir žmogiškumą, tas užtraukia mums atsakomybę pasipriešinti. Jei negalime to daryti jėga, tai kaip?

 

Nuožmioms teorijoms turi būti priešpastatytas kitas mokymas. Teroristų mokymui turi būti pateikta kontrargumentacija, kuri, bent jau didžiosios visuomenės dalies akyse, išmuštų jiems iš po kojų ideologinį pagrindą. Čia ir vyksta tikroji kova. Teroro režimai ilgai prasilaiko todėl, kad jie būna patrauklūs pakankamai dideliam skaičiui žmonių. Komunizmas, fašizmas prasilaikė tol, kol buvo pakankamai daug jų gerbėjų. Kai tos žiaurios ideologijos neteko patrauklumo, žlugo ir jais besiremiantys režimai.  

 

Todėl kova dėl idėjų yra lemiama. Jokie karštieji karai nereikalingi, nes viską vis tiek lems mūsų visų suminė nuomonė. Turime traukti į intelektualius mūšius. Štai kodėl labai nepritariu įsigaliojusiai madai vengti disputų. Vengdami disputų paliekame erdvę tiems, kurie garsiau rėkia ir bukiau baubia. Duodame durniui kelią. Po to stebimės, kad mus valdo ne patys protingiausi. Vaizduojame save aukomis. Tačiau iš tiesų esame pasyvūs jų bendrininkai – nepakrutinome piršto ir taip leidome nežmoniškoms idėjoms (asmenims) įsigalėti. Todėl patekę į valdžią jie pirmu reikalu ateina pas mus su automatais ir stato mus prie sienos. Na, kad nepersigalvotume ir nepradėtume su jais diskutuoti.

 

Dvasingas žmogus turi pareigą – blogiui intelektualiai pasipriešinti. Pradedant nuo to, kad pasakytume pastabą prie laiptinės rūkančiam vaikeliui, ir baigiant disputais su neonaciais, Kremliaus propagandos skelbėjais, socialistinės diktatūros gerbėjais, t.t.

 

Jei jau sutarėme, kad nužmoginančioms įtakoms reikia pasipriešinti, tai sekantis žingsnis – gerai pasikaustyti kaip tai padaryti. Paprastai kalbant, žmogaus praktiškai visuomet laukia sėkmė ten, kur jis gerai išmano. Vadinasi, reikia gerai išmanyti kaip diskutuoti su oponentais. Kadangi nužmoginančių ideologijų atstovai retai kada būna išprusę, mes turime svarbią nišą. Galime išmokti pakalbėti taip, kad daugumai žmonių būtų gėda net pažiūrėti į jų pusę. Tačiau kad ko nors puikiai išmoktumėte, tam reikia 10 metų mokytis. Ar sutinkate sumokėti tokią kainą? Jie taip, tai tapsite išskirtiniu žmogumi, kuris pats vienas sugeba pakeisti visuomenę.

 

Kokias idėjas dera propaguoti labiausiai? Rugsėjo 11-osios nebūtų buvę, jei Vakarai nebūtų atsimetę nuo D-vo. Musulmonai mato, kad vakarietiškas gyvenimo būdas nužmogina (jų gyvenimo būdas taip pat nužmogina, tik kitaip, ir jie to taip pat nemato). Vakaruose žmogus paverčiamas ekonomikos varžteliu, kurio gyvenimo pareiga – vartoti. O kokia šio vartojimo prasmė? – Niekas nesigilina. Todėl žmogus vis labiau tampa panašus į penimą kiaulę aptvare. Jo gyvenime nebelieka prasmės, nes prasmę gyvenimui gali suteikti tik dvasingumas (idealai). Matydami nusipenėjusias kiaules be jokių idealų, teroristai nutarė, kad jų (vakariečių) nuomonę ir galybę pakeis keliais sprogdinimais.

 

Jie mums aiškina, kad tapę tokie kaip jie, t.y. atmetę humanizmą vardan tikėjimo, būsime išrinktieji.Tačiau mes aiškiai matome, kad jų gyvenimo būdas dar nuožmesnis ir nelaimingesnis nei mūsų. Jei musulmonai gyvena geriau nei vakariečiai, tai kodėl voromis braunasi į Vakarus ir nori čia gyventi? Juk, jei jie teisūs, turėtų būti atvirkščiai.

 

Todėl mums reikia rinktis trečią kelią. Jei jau taip pagalvosime, tai pasaulis išbandė viską, išskyrus judaizmą. Niekas mums nepasiteisino, niekas neišlaikė laiko išbandymo. Tai kam kartoti ir vėl mėginti jau diskredituotas idėjas? Mūsų šventuose raštuose aiškiai parašyta, kad žydai yra Išrinktoji tauta ir kad ateis laikas, ir visas pasaulis supras, jog tiesa yra pas žydus  (žr. Zecharijas 8, Ješaja 57, 60, Joėlis 2, kt.). Biblijoje rašoma, kad dalis gojų susipras geruoju, dalis per didžiausias kančias, o dar dalis, kurių nei didžiausios kančios nepaprotins, bus išnaikinti.

 

Šiandien pasaulis kovoja su pražūtingomis tendencijomis, kurių kiekviena atskirai gali mus sunaikinti: demografinės krizės, gamtos teršimas ir klimato kaita, ekonomikos krizė visame pasaulyje, priklausomybių plitimas, visuomenės liumpenizacija, t.t. Visi ieško sprendimų, tačiau problemos bei neviltis tik plinta. Europos CB pirmininkas J.C.Trishet patarimų, ką daryti, kaip suvaldyti euro krizę, jau kreipiasi į klimatologus ar virusologus (pats verčiau apie tai straipsnį). O atsakymas yra paprastas, ir mes jį galime rasti pas Ješają (Iziją)  57:21: „Mano Dievas sako: „Bedieviai ramybės negauna“.

 

Tad mes atsidūrėme pasaulyje, kur niekas kita paprasčiausiai nebeveikia. Biblija (ST) mums leidžia suprasti, kad ir nebeveiks. Mes privalėsime suprasti, ką mums sako Išrinktoji tauta. Juokų laikas baigėsi, pasaulis privalo suaugti. Štai šią idėją ir reikia propaguoti.

 

Dar pridedu įrašą apie tai, kokios Senojo testamento pranašystės išsipildė ir kokios dar liko išsipildyti (angl.): Ken Spiro „Edge of History“.