Atsiprašau, vakar jus suklaidinau dėl seminaro datos. Seminaras „Tėvai ir vaikai" įvyks rytoj, trečiadienį, 19 val.

 

Rudenį valdžios laukia krachas

2012 birželio 19 d.

 

Kai buvo atkūrinėjama Lietuvos valstybė, lemiamą vaidmenį jos raidai turėjo a.a. AMB požiūris į valdžios santykius su visuomene. Šis senas partinis vilkas mąstė taip: valdžia turi priklausyti partiniams, o įtraukti visuomenę į viešuosius reikalus jis nematė nei reikalo, nei galbūt suprato, kad tai įmanoma. Todėl susiformavo valdžios kultūra, kai visą valdžią tarpusavyje dalinasi partiniai, kurie akylai saugo tokį status quo.

 

Visuomenininkai iš pradžių nedrąsiai beldėsi į valdžios duris ir nuolankiai prašė sau dalies viešajame gyvenime. Partiniai, žinoma, vaidino bendradarbiaujančius, tačiau iš tiesų užsiiminėjo korida – rodė savo kolegoms partiniams, kaip šauniai jie sugeba apmauti visuomenės atstovus ir padaryti savo. Susiformavo valdžios klano identitetas, paremtas panieka visuomenei. Svarstant bet kokį reikalą jie iš pradžių vaidindavo, kad tariasi su visuomene, o pabaigoje visuomet padarydavo taip, kai reikalauja ši kultūra – o ji reikalavo visuomenininkams atkišti špygą. Taip valdžiažmogis parodydavo savo kolegoms, kad priklauso pateptųjų klanui ir žaidžia pagal jo taisykles.

 

Pamažu visuomenininkai pradėjo susigaudyti kas vyksta. Prieš porą metų aktyviai tai aiškinau keletui svarbesnių NVO lyderių. Geranoriškas tonas greitai persimainė, visuomenininkai pradėjo ne siūlyti, o reikalauti. Valdžiažmogiai, kaip nesunku prognozuoti, vaidino įsižeidusius ir demonstratyviai nusigręždavo nuo visuomenininkų reikalavimų. Pradėjo paniekinamai apie juos atsiliepti žiniasklaidoje, ko kulminacija buvo išgarsintas „patvorinių“ vardas protestuojantiems prieš valdžios savivalę teisėsaugoje.

 

Šis niekinimas, žinoma, davė priešingų rezultatų. Kuo valdžiažmogiai uoliau dergė visuomenininkus, tuo labiau kilo visos visuomenės pyktis ir protesto nuotaikos. Visuomenininkų, protestuotojų gretos pradėjo sparčiai gausėti, o valdžia į tai atsakė mėgindama trukdyti jiems protestuoti ir griebdamasi smurto Garliavoje (tam, kad visuomenininkai iki rinkimų aprimtų ir jiems netrukdytų būti perrinktais). Šiuo metu jie dar tikisi, kad grasinimais ir baudomis visuomenininkus atgrasys. Tačiau kiekvienas šis veiksmas vis labiau gausina protestuotojų būrį ir skatina šių pasiryžimą padaryti viską, kad valdžios klanas būtų įveiktas.

 

O dabar svarbiausia, ką norėčiau pastebėti: tai, ką šiandien galvoja visuomenininkai, rytoj tampa daugumos nuomone. Čia nomenklatūrinės partokratijos architektas AMB apsišovė. Neįmanoma ilgą laiką stabiliai valdyti visuomenės ją visiškai atribojus nuo valdžios. Anksčiau ar vėliau visuomenininkai pasišiaušia prieš tokią valdžią, o po kiek laiko prie jų prisijungia ir gyventojų dauguma. Tada valdžiai telieka du keliai – pasiduoti visuomenės spaudimui ar diktatūros link.

 

Paklausykime ką šiandien galvoja visuomenininkai – žinosime kokios bus visuomenės nuotaikos rytoj. O šiandien visuomenininkai vieningai sutaria dėl vieno – šią valdžią be skrupulų reikia šluoti, nes trauktis jau nebėra kur. Tuo remiantis prognozuoju, kad rudelį valdžios laukia didelis krachas.