Po Londono ir Kopenhagos III

 

Šiandien pabaigsime šią temą. Liko papasakoti kaip įdomiausios Lietuvos įmonės prisistatė Londono sičiui, na ir, aišku, jums tikriausiai įdomu, ką man ten pavyko pasiekti su STI.

 

Pakalbėjus Lietuvos politikams ir pristačius Lietuvą kaip energingą, veržlią ir inovatyvią šalį, pakalbėjo užsienio investuotojai. Pasisakė „Barclays“ vykd. direktorius, taip pat IBM vadovas rytų ir vidurio Europai. Jei abu pareiškė, kad Lietuva jiems pasirodė tinkama šalis investuoti.

 

Trečiojoje konferencijos dalyje pasisakė inovatyviosios Lietuvos kompanijos. Tai neabejotinai buvo įdomiausia ir nuotaikingiausia konferencijos dalis. Vienas po kito jauni vyrukai ir mergina nebloga anglų kalba, pasitelkdami puikias prezentacines skaidres, dėstė savo inovatyvius sumanymus.

 

Tobe GPS pagamino mažiausią pasaulyje vietos nustatymo įrenginį. Galima prisegti vaikams, artimiesiems, turintiems atminties sutrikimų ar svarbiems asmenims, kuriuos gali pagrobti.

 

GeoGoer – svetainė, nurodanti įvairiausius būdus pasiekti kelionės tikslą. Pavyzdžiui, jei norite nuvykti į Londoną, užsukę į šią svetainę rasite įvairiausių pasiūlymų, kuriuos skelbia visi norintys. Taip iš didelės pasiūlos išsirinksite jums parankiausią. Pinigus uždirbti jie ketina iš tarpininkavimo parduodant bilietus.

 

ActiveSec – ši įmonė parduoda sprendimą, kad įmonės transportas optimizuotų savo maršrutus. Jie rodo skaidrę, kaip „Vilniaus prekybos“ transportas sutaupė apie 20 proc. kelio ir laiko dėl to, kad vairuotojai nedubliavo vienas kitų maršrutų.

 

1click Factory – tai Danijos įmonė, turinti filialą Lietuvoje. Jie lokalizuoja ar pakeičia bet kokį Microsoft programą klientui reikiamu būdu.

 

Minatech – gamina aukščiausios kokybės medicininę įrangą. Ši įranga labai specifinė, tad geriau žvilgterėkite į jų svetainę. 

 

Na, ir paskutinis pranešimas visus išvertė iš koto. Lietuvoje atrastas ypatingos reikšmės medicinos išradimas. Jis padeda diagnozuoti smegenų cheminę sudėtį be invazijos (kaukolės gręžimo) ir mėginio. Šio išradimo keliasdešimt metų siekė geriausi medicinos tyrimų centrai, netgi NASA. Niekam nepavyko to padaryti, tačiau pavyko lietuviškai Vittamed. Po renginio šie vyrukai negalėjo atsiginti interesantų.

 

Jei įdomu, štai nuoroda į visų šio renginio pranešėjų svetaines: http://www.plef.lt/en/about-wlef/programme-en/

 

Klausantis visų šių pranešimų, kurie buvo vienas geresnis ir entuziastingesnis už kitą, nepaliko viena mintis – mes Lietuvoje turime tokių perlų; kur žiūri žiniasklaida? Kodėl apie juos nieko nežinome? Kažkur atokiose kabinetuose yra kuriama nauja Lietuva: darbšti, išradinga, galinti nustebinti pasaulį. Mes apie tai, deja, nieko nežinome. Londono sitis sužinojo, o mums tai temai niekaip neatsiranda vietos žiniasklaidoje.

 

Apskritai paėmus supratau vieną dalyką – mes esame užsieniui labai įdomūs, kai esame ambicingi ir veržlūs. Kai parodome, kad turime didelių planų ir jų agresyviai (gerąja prasme) siekiame. Šio renginio metu pagalvojau – mes tampame naujais Europos estais. Ateina mūsų valanda. Sugebame pateikti save veržliais ir sugebančiais. Tačiau tam būtina kuo greičiau atsikratyti nevisavertiškumo, kaltės jausmo.

 

Kaip mes galėtume tai padaryti? Mindaugas Glodas, Microsoft Lietuva vadovas ir šio renginio moderatorius, citavo kažkokį autoritetą, kad Europoje ypatingu kaltės jausmu išsiskiria Lenkija, Lietuva, Ispanija, Italija ir Slovakija. Gal pastebėjote, kas tarp šių šalių bendra? Visos katalikiškos. Aš nuo savęs pridėsiu, kad taip yra dėl amžino mūsų bažnyčios neklystamumo. Jei bažnyčia visuomet teisi, tai kas kaltas dėl besikartojančių jos pasekėjų bėdų ir nenusisekimų?

 

Britai po renginio pasakė, kad tai buvo galingas šalies prisistatymas. Vienas netgi prasitarė, kad jie taip pasirodyti, ko gero, ir nesugebėtų. Lietuva Londone spinduliavo jaunatvišku veržlumu, ambicijomis įsilieti į pasaulio ekonomiką. Visi puikiai kalbėjo angliškai, visi rodė puikias skaidres ir sugebėjo uždegti. Telieka, kad visa tai sugebėtume paversti ir žodžius atitinkančiais darbais.  

 

Vienos renginio pertraukos metu vienas dalyvis lietuvis suabejojo, ar turime entreprenerio gyslą. Aš jo paklausiau, ar Lietuva turėjo daug pasaulinio garso krepšininkų 19 amžiuje? Šis klausimas, aišku, nustebino. Tada pratęsiau mintį: Lietuva neturėjo jokių krepšininkų, kol čia neįkūrė pasaulinio lygio krepšinio mokyklos. Kai atsirado aukščiausio lygio mokykla, Lietuva pradėjo laimėti Europos čempionatus (1937 ir 1939 m.).

 

Ar indai šiandien turi krepšininko gyslelę? Atsakymas tas, kad mes negalime sužinoti. Kol ten nėra rimtos krepšinio mokyklos, nėra ir rimtų krepšininkų. Mūsų pasiekimų krepšinyje niekaip nepaaiškinsi genais. Kuo taip jau skiriamės nuo latvių ar lenkų?

 

Taigi su entrepreneriais tas pat. Jei turėsime rimtą entreprenerių ruošimo bazę, turėsime pasaulinio lygio verslininkus. Deja, šiuo metu Lietuva svarsto, ar turime verslumo genų. O iš tiesų mes esame kietaširdžiai, kurie neras savyje pakankamai pasiaukojimo, kad tinkamai investuotume į tuos jaunus žmones. Tuo tarpu mūsų jaunuoliai savo laimę mato krepšinio aikštelėje, kur jie galėtų tikėtis uždirbti milijonus ir prarasti sveikatą. Tokia tad čia kultūra.

 

Nusivylimas, pastaruoju metu užslinkęs ant visos Lietuvos, yra psichologinis požymis, kad mūsų vertybės persikraus. Ar į gera? Tai priklausys nuo mūsų pačių. Jei būsime aktyvūs ir pasirinksime aukštas vertybes, paklosime pamatą šalies klestėjimui keliems šimtams metų į priekį. Jei viską paliksime savieigai, graužatis ir neviltis mus pribaigs ir mūsų tauta bankrutuos bei išnyks.

 

Na, o man teliko paminėti, kaip sekėsi propaguoti STI. Tokioms temoms, savaime aišku, lietuviai tribūnos niekuomet neatras, tad turėjau kalbėtis kavos pertraukų metu. Užsieniečiai šią idėją sutinka nepalyginamai palankiau. Tačiau dar reikės padirbėti užsitarnaujant jų pasitikėjimą. Išdalinau keliolika knygų. Sudominau šia tema vieną britų audio knygų leidyklą. Tačiau kol kas viskas dar diskusijų fazėje, tad apie tai neišsiplėsiu.

 

Na, ir galiausiai dar kartą įsitikinau, kad jei tavęs nepraleidžia, tai reikia pamėginti eiti aukštesniu lygiu. Štai kad ir šios žinutės. Jau 7 metai rašau naujienlaiškio žinutes, kurios, tikiuosi sutiksite, smarkiai paveikė Lietuvos mąstymą ir vertybes. Tačiau kaskart, kai išstodavau su nauja idėja, iš pradžių publika matydavo reikalą mane sukvailinti ir apjuodinti.

 

Kai pradėjau tarptautinį blogą, buvau gerąja prasme ne šiaip sau nustebintas, o tiesiog šokiruotas. Prašau apsilankykite successfulnation.com ir pažiūrėkite, kaip ir kokius komentarus rašo užsieniečiai. Jie neatrinkti ir necenzūruoti. Tiesiog taip jei komentuoja. O tada palyginkite su tuo, ką komentaruose rašome mes, ir dar kartą pažvelgsime savo mylinčiai katalikiškai sielai į akis!