Orališkai besidarbuojanti žiniasklaida

2012 liepos 10 d.

 

Valdžia dabar tik tuo ir užsiėmusi, kad kaip nors įtikintų visuomenę palikti ją po rinkimų valdžioje. Tam yra naudojamos daugiapakopės poveikio priemonės. Kaip jau anksčiau esu minėjęs, į priešrinkiminę smegenų prievartavimo akciją valdžia investavo 91 mln. litų mūsų pinigų, gerinasi žiniasklaidai mažindama PVM spaudai. Lietuvos klaninė televizija LRT rodo kapinių tonu bekalbančias galvas, kurios visi kaip vienas tikina, kad partokratiniai valdžiažmogiai yra be galo kompetentingi vadovai, vieninteliai šį bei tą supranta apie valstybės valdymą. Todėl išsirinkus savo interesus atstovaujančias jėgas bus mums labai skaudu dėl savo pasirinkimo.

 

Panašiai postringauja ir gausus desantas politologų ir apžvalgininkų. Šie uoliai oraliniu būdu aptarnauja valdžią ir mus gausiai maitina savo politine išmintimi, kad nei „Drąsos kelias“, nei „Lietuvos sąrašas“ rinkimuose jokių šansų neturi. Pavyzdžiui, Lauras Bielinis nė kiek neabejoja, ar šios jėgos negali peržengti 5 proc. barjero, o kitas etatinis valdžios mylėtojas, Tomas Valatka, aiškina, kad patekimo slenkstį šios jėgos žinoma peržengs, tačiau dėl tolesnės jų ateities jį apima toks pat pesimizmas.

 

Tokiame kontekste labai norėčiau paminėti Ovidijų Lukošių. Šis žurnale „IQ“ reiškia didelį susirūpinimą, kad taip išplito piliečių žiniasklaida. Dėl to, rimtu veidu tvirtina Lukošius, mažėja oficiozinės žiniasklaidos pajamos, o per tai ir jos turinio kokybė, mažėja etikos standartai, t.t. Taip išeitų, kad mes, skaitydami internete laisvą žodį, esame atsakingi už tai, kad jie parsidavė ir kaip žurnalistai degradavo.

 

Taip pat įdomus epizodas – mėginimas mus už mūsų pačių pinigus įtikinti, kad gegužės 17 d. patirtas tautinis prievartavimas mūsų per rinkimus niekaip neveiks. Nors apklausos rodo, kad daugiau nei 60 proc. žmonių yra labai pasipiktinę šiuo teroro aktu, tačiau valdžiažmogių pateikiamos apklausos rodo, kad tik 15 proc. visuomenės šį jausmą kaip nors mėgins reikšti per artėjančius rinkimus. Taip išeitų, jei tikėsime šia apklausa, valdžios savivalė ir antikonstituciniai paprievartavimai mums patinka.

 

Trečias kovos už išlikimą valdžioje frontas – bylos už teisingumą kovojantiems visuomenininkams. Bylos jau iškeltos R.Ozolui, B.Genzeliui, A.Medalinskui, D.Kuoliui, A.Matulevičiui, P.Gyliui, o visai neseniai – ir R.Janutienei. Žinoma, viską vainikuoja susidorojimas su N.Venckiene, kai ją stengiamasi sužlugdyti tiek atimant profesiją, tiek ir prievartaujant apmokėti už antikonstitucinius pareigūnų veiksmus grobiant vaiką. Visuomeninė komisija, sudaryta iš autoritetingų teisininkų, išnagrinėjo gegužės 1 d. istoriją ir nustatė daugiau nei pakankamai pažeidimų iš valdžios pusės. Šios informacijos valdžia jūsų labai prašo nežinoti, todėl prašau būkite geri piliečiai ir neskaitykite šios nuorodos.

 

Teisiniai susidorojimai, kaip ir visos jų oralinės operacijos, be abejo, duoda valdžiažmogiams didžiai priešingą rezultatą. Dar neatsirado nei vieno, tiek tarp mėginamų represuoti, tiek tarp visa tai stebinčių žmonių, kurie valdžios pastangas įvertintų taip, kaip šie ir norėtų – susigūžtų ir kiūtintų į savo kampą.

 

Mums belieka ramiai stebėti, kaip klanas bejėgiškai mėgina save gelbėti. Daug pastangų, visos jos krauna jiems vis riebesnius minusus, vis labiau stiprėja visuomeninių jėgų koalicija.  Jei viskas ir toliau taip eisis (nematau, dėl ko ši padėtis gali pasikeisti), rudenį valdžiažmogių laukia visiškas krachas. Tuo tarpu mes ir toliau stebėsime, kaip šie save susižlugdo tiek, kad visuomenininkai ir pasvajoti negalėtų.

 

Na, ir pabaigai keletas epitetų iš internetinės liaudies kūrybos:

"Valdžiažmogiai"-Lietuvą valdantys išsigimėliai;
"Šūdrytis"- buvusi "Komjaunimo tiesa", degradų naudojama sau smegenims plauti, po to užpakaliui šluostyti;
"Patvoriniai"- sąžinės nepraradę žmonės;
„Kedofilai“ – Šūdryčio nemėgstami LR piliečiai;

„Liberalai“ – oficialios partijos, neoficialiai atstovaujančios organizuotam nusikalstamumui;

URM- urmo bazė, į kurią patekęs gali visai neblogai gyventi už Lietuvos pinigus;

„Lietuviai“ – išdidūs Baltijos gruzinai, vengiantys mokėti mokesčius, drebinantys kinkas prieš valdžiažmogius ir išdidžiai manantys, kad už jų teises turi kovoti kiti.