Iš pradžių, kai buvau studentas, norėjau laisvės tik sau. Man pakako tik praeinančios laisvės linksmintis iki vėlaus vakaro, skaityti ką noriu, eiti kur pageidauju. Vėliau, kai buvau jaunuolis ir gyvenau Johanesburge, troškau tokių pamatinių garbingų laisvių kaip savirealizacija, uždirbti tiek, kad išlaikyčiau save, vesti ir turėti šeimą – norėjau viso to, ko man nedraudė įstatymai. Tačiau pamažu vis labiau suprasdavau, jog ne tik kad pats esu nelaisvas, bet nelaisvi yra ir mano broliai ir sesės... Tuomet laisvės sau troškimas peraugo į troškimą, kad išsilaisvintų mano broliai ir sesės.

Šis troškimas - kad mano tauta gyventų oriai, išlaikytų savigarbą - sužadino mano gyvenimą. Jis pakeitė įsibaiminusį jaunuolį ir pavertė jį drąsiu; įstatymus gerbiantį advokatą nuvedė į nusikaltėlių gretas, šeimą mylintį vyrą pavertė benamiu.... Nesu labiau dorybingas ir nesiaukoju labiau nei kitas žmogus, tačiau atradau, kad negaliu džiaugtis net tomis varganomis ribotomis laisvėmis, kurias man leisdavo, kai žinojau, kad mano žmonės nėra laisvi.
Nelsonas Mandela

Versta iš Stephen Covey knygos "Aštuntasis įprotis"