Sveiki. Kurį laiką buvau išvykęs, tad galėjote nuo manęs pailsėti. Neseniai Lankiausi Londone ir Kopenhagoje, kur propagavau Sėkmingos tautos idėją. Po šios kelionės idėjų ir naujienų tikrai nemažai, tad prie šios temos vis pamažu grįšiu. Tuo tarpu po apie viską paeiliui.

Liūdime A.M. Brazausko. Judaizme sakoma, kad žmogus būna dvigubai didingesnis savo mirties dieną. Tai visi aiškiai galėjome pajusti. Negalėjau atsitraukti nuo nuoširdžių filmuotų A.M. Brazausko pasakojimų apie save, apie politiką ir apie Lietuvą. Pirmą kartą pamačiau jį ne kaip funkcionierių, o kaip žmogų, kuriam lygia dalimi su V.Lansbergiu turėtume dėkoti už nepriklausomybę. Lemiamais laikais A.M. Brazauskas amortizavo Maskvos pyktį, tad jo dėka išvengėme atviro susidorojimo. Niekada neturėtume to pamiršti.

Taip pat A.M. Brazauskas buvo idealus blaivaus mąstymo pavyzdys. Jis visada buvo proto, ne emocijų žmogus. Todėl ir buvo išskirtinai protingas, tiek daug gero sugebėjo nuveikti mūsų šaliai. Prezidentas nuolatos agitavo už apgalvotus, pasvertus sprendimus. Tačiau ir mus palikęs ji išlieka mums puikiu pavyzdžiu, kokiais turėtumėme būti. Nėra geresnio būdo pagerbti A.M. Brazauską kaip tęsti jo darbus. Jei tapsime tokie, koks buvo jis, tai, manau, tokio atminimo jis norėtų labiausiai. Didžiulis ačiū jam už jo prasmingą kelią. Liūdime visi. Liūdime ir ryžtamės sekti jo pėdomis.

Dabar apie kai ką kita. Daug kas pasakys, kad būti tokiu kaip A.M. Brazauskas – ne jo (jos)  nosiai. Čia jau sunku pasiginčyti. Kaip sakė H.Fordas, jei žmogus nuoširdžiai tiki, kad negali, tai negali. Tačiau A.M. Brazauskas netapo tuo, kuo tapo, per dieną naktį. Ilgametės nuoširdžios pastangos, suderintos su blaiviu mąstymu, pareigos jausmas, prasmės siekimas. Buvo laikas, kai Brazauskas dar buvo niekam nežinomas. Kiekvienam būsimam iškiliam žmogui tenka nuo to pradėti. Ir jūs, jei apsispręsite nešvaistyti savo gyvenimo niekams, turėsite pradėti būtent nuo ten. Na, o jei apsispręsite, tuomet kasdien gulkitės miegoti geresnis nei atsibudote ryte, ir niekas nesutrukdys jums tapti išskirtine asmenybe.

Kongas šiandien švenčia savo 50 metų nepriklausomybės sukaktį. Apie tai BBC parengė reportažą. Iš pradžių pakalbino vieną 23 metų jaunuolį iš sostinės Kinšasos. Jis pradėjo pasakoti, koks yra patriotas, kaip jam svarbu kovoti už gerą Kongo įvaizdį užsienyje. Aš, beje, anksčiau taip pat toks buvau. Apie tai rekomenduočiau paskaityti vieną straipsnį iš successfulnation.com – The Last Part of the Journey. Tame yra svarbi pamoka Lietuvai.

Po to žurnalistas pakalbino 69 metų vyrą, kuris dar dalyvavo Kongo nepriklausomybės nuo Belgijos kovose. Šis vyras buvo kur kas santūresnis. Jis pasakė, kad gyvenimas tapo  blogesnis, išnaudojimas išaugo, o vilties ateičiai nedaug. Todėl jis nemato didelės progos kažką švęsti. Vietoj to, jis sako, kad ši diena Konge turėtų būti skirta apmąstymams (pabaigoje protas vis tiek visuomet ima viršų - AG).

Reportažą BBC žurnalistas pabaigia mintimi, kurią norėčiau pabrėžti: Konge vyrauja bejėgiškumo nuotaikos. Retas kuris jaučiasi galintis kažką pakeisti, turėti kokios tai įtakos šalies raidai. Po to sekė ir reportažas iš Afganistano Kandaharo provincijos. Ten žmonės taip pat jaučiasi visiškai bejėgiai ką nors keisti šalies gyvenime. Vyrauja visiškas pesimizmas, žmonės ypač nepatenkinti valdžia, tačiau net nemėgina kažko judinti.

Tad matote, kodėl mums svarbu domėtis toliau savo nosies. Afganistanas ar Kongas gali suteikti mums puikią pamoką – jei skendėsi pesimizme ir nieko nedarysi savo šaliai, stoji į vieną gretą su afganistaniečiais ar kongiečiais. Tokiu atveju skirtumai tik išoriniai. Tikriausiai kreipsi visą dėmesį į šiuos išorinius skirtumus ir netgi jausi tiems atsilikėliams panieką. Tačiau po panieka slypi nenoras gilintis, sužinoti. O tiesa išties atgrasi – esate gana daug kuo panašūs...

Po susitikimų Anglijoje ir Danijoje grįžau su tokiu įsitikinimu: sveikas žmogus jaučia kito žmogaus skausmą. Jis yra pasirengęs padėti. Jis būtinai įsijungs į kovą už savo įsitikinimus. Jei žmogus domisi tik pats savimi, tai psichologiškai nesveika asmenybė. Toks nusiris į depresiją. Tada jis skleis pagiežą ir viktimizmą (aukos „tiesas“). Neviltis ir nenoras spręsti savo vidinių problemų šią asmenybę pamažu sužlugdys. Tačiau kol tai atsitiks, jis aplink paskleis daug dvasinės smarvės – blevyzgų, pagiežos, išdavysčių ir nahališkumo.

Mūsų visuomenininkams šiuo metu labiausiai trūksta palaikymo. Be palaikymo būsime dvasiškai silpni, o tai reiškia per gebūs įveikti oligarchiją. Ši kelionė, apie kurią rašysiu dar ne kartą, man padėjo įsisąmoninti, kad vakarai mielai suteiktų mums šį palaikymą. Ten daugybė visuomeninių organizacijų, kurios turi patirties kaip vystyti visuomeninę veiklą ir kaip daryti spaudimą valdžiai. Jos išskėstomis rankomis mus priimtų, pakonsultuotų, paremtų ir visa kaip padėtų. Pavyzdžiui, Danijoje padėtis tokia, kad jie turi ypač stiprias NVO, tačiau joms nėra tiek jau daug kas veikti. Jie labiau nei mielai imtųsi padėti mums spręsti mūsų problemas. Taip pat visai įmanoma, kad vakarų nevyriausybininkai pradėtų daryti spaudimą Lietuvos vyriausybei spausdamos savo šalių vyriausybes. Visa, ko reikia, tai kad nustotume „kovoti už savo įvaizdį“ ir nuoširdžiai pripažintumėme, kad mums reikia palaikymo ir pagalbos.

Aš imsiuosi organizuoti, kad mūsų aktyvistai susirastų partnerių vakaruose. Jei jums tai aktualu, prašau susisiekite su manim: info@sekmingatauta.lt.

Tuo tarpu telieka pasidžiaugti, kad Lietuvoje vienintelėje iš Centrinės Europos šalių pernai demokratijos situacija pagerėjo. Esu labai laimingas, jei STI prie šio puikaus rezultato nors kiek prisidėjo. Tačiau tai tik pradžia. STI dar turi mus paversti sėkminga tauta. Viskas mūsų pačių rankose.  Anksčiau ar vėliau gyvenimas mus privers atlikti reikiamus pakitimus smegenėlėse. Jei sutiksime tai padaryti savanoriškai, būsime tarp pirmaujančių. Jei ne – skendėsime neviltyje ir kopijuosime kitus. Turiu daug vilties, kad šį kartą lietuvių tauta savo šanso nepraleis.

PS Dar kartelį primenu, kad nuo šiol daugiausia mano straipsnių rasite angliškoje STI (SNI) svetainėje successfulnation.com. O atsirandančią lietuvišką spragą kviečiau pildyti Jus.