Meilė ir išmintis: dvi tos pačios monetos pusės

Radau įrodymų tam, ką nujaučiau jau seniai – kad išmintis ir meilė yra dvi tos pačios monetos pusės. Be išminties negali būti meilės, ir atvirkščiai.

Įsivaizduokime, kai kas priešingos lyties jumis labai domisi. Vien jau tai, kad domisi, yra ženklas, kad tas asmuo tikriausiai jaučia jausmus. Taip ir sakome: Marytė tau neabejinga, ji jau seniai tavimi domisi. O dabar įsivaizduokime, kad tas asmuo ne šiaip sau domisi – jis ilgas valandas apie jus renka informaciją, klausinėja apie jūsų pomėgius jus pažystančių žmonių, nori žinoti ką jūs mėgstate, kuo domitės, kas jums patinka nepatinka, nori sužinoti apie kiekvieną jūsų asmenybės niuansą. Kaip suprasite tokį polinkį jumis susidomėti? Jei atmesime visokias šnipinėjimo versijas, telieka vienas motyvas – tas žmogus jus turi būti kiaurai įsimylėjęs!

Mumyse yra natūralus instinktas domėtis tais, kuriuos mylime. Taip pat yra natūralus polinkis nesidomėti tais, kurių nemylime. Pavyzdžiui, kai mokinuko paklausia, kodėl jis nedaro matematikos namų darbų, jis atšauna, kad negali pakęsti tos matematikos. Kas nutinka, kai sutuoktiniai susipyksta ir atsuka vienas kitam nugaras? Tuomet jie kalbasi taip: „tu manęs visai nesupranti ir nenori suprasti!“, „aš tau nerūpiu, tau galvoj tik tas tavo prakeiktas....“, „aš jau tiek kartų tavęs prašau, tačiau tau viskas pro ausis“, „man jau tavęs iki kaklo, gali sau traukti sveikas į visas keturias puses“. Tokia pokalbio eiga aiškiai parodo, kad nesidomėjimą, nenorią sužinoti mes siejame su abejingumu, arba meilės priešingybe.

Todėl judaizmas svarbiausiu dalyku tarpusavio santykiams pataria domėtis savo mylimu žmogumi. Kol yra noro sužinoti apie savo partnerį kai ką naujo, tol ryšys išlieka. Kai šis noras negrįžtamai dingsta, ryšys tampa nebeatgaivinamas. Todėl jei mylite savo vyrą ar žmoną, turime juo karštai domėtis. Be šito meilės nėra.

Tuo tarpu mūsų kultūroje labai paplitęs įsitikinimas, kad priešingos lyties mes nesuprantame ir negalime suprasti. Vyresnės kartos žmonės tokių žalingų įsitikinimų nesigėdija sakyti net iš tribūnos. Nejau verta stebėtis, kad mūsų santykiai su vyru/ žmona tokie įtempti, ir kad skyrybų procentas toks aukštas?

O dabar, kai išsiaiškinome su antrąja puse, apie kai ką dar svarbiau. Įdėmus žvilgsnis į gyvenimą mums atskleidžia, kad meilė ir išmintis yra dvi tos pačios monetos pusės. Jei myli - nori sužinoti. Jei nori sužinoti – myli. Jei nenori sužinoti – nemyli. Katalikų bažnyčia mus visada tikino, kad Kristus yra meilė. Tačiau ji ilgus šimtmečius buvo paslėpusi Kristaus žodį nuo savo pasekėjų. Kaip tikriausiai žinote, viduramžiais biblija buvo pirmoji knyga uždraustų skaityti knygų sąraše. Nors ji jums propaguoja, kad Kristus yra meilė, ši bažnyčia ilgus šimtmečius laikė žmones beraščiais, kovojo su mokslo pažanga ir bet kokiomis savarankiško mąstymo apraiškomis. Mano asmenine nuomone (ir asmenine patirtimi), ji tai pagal savo galimybes tai tebedaro ir šiandien.

Perkelkime šią nuostatą, kad mylėti – tai aklai tikėti – į šeimos kontekstą. Mes iš karto pamatome, kad tai giluminiams konfliktams pasmerkta šeima. Šioje šeimoje gilintis nepageidaujama, o turi būti tik paviršutinis sutuoktinio garbinimas ir pasitikėjimas juo kad ir ką jis bedarytų.

Štai kodėl savarankiškas mąstymas, objektyvus noras sužinoti yra būtinas norint užmegzti ryšį su D-vu. Jei mes nenorime studijuoti dvasingumo, vadinasi, nemylime nei D-vo, nei paties gyvenimo. Judaizme yra priesakas ŽINOTI IR TIKĖTI, kad yra D-vas.

Ką reiškia „žinoti ir tikėti“? Įsivaizduokite, kad esate teismo medicinos ekspertas. Jums atveža daiktų iš nusikaltimo vietos, iš kurių jūs turite pasakyti savo kaip eksperto nuomonę. Tada jūs kruopščiai įsigilinsite ir objektyviai išnagrinėsite visus šio daikto požymius. Pagal šiuos požymius jūs ir pateiksite išvadas. Tai bus, kaip anglai sako, your best judgement (geriausia įmanoma išvada). Ar yra tikimybė, kad savo išvadomis suklydote? – Aišku, tokia tikimybė išties yra. Ji yra visur ir visada. Tačiau dar nepalyginamai blogiau, kai teismo ekspertas išvadas padaro ne gilindamasis į faktus ir požymius, o vadovaudamasis išankstine nuomone ar, dar blogiau, aklu tikėjimu. Tad žinoti ir tikėti reikšia tikėti prieš tai susirinkus kuo daugiau objektyvios informacijos ir pagal tai priėmus kuo objektyvesnį sprendimą.

Štai kodėl, jei Kristus yra meilė, jis turėtų būti visiškai atviras jūsų abejonėms ir norui kvalifikuotai įsitikinti jo dieviškumu. Štai kodėl krikščionys turėtų su dideliu džiaugsmu sutikti mano iniciatyvą argumentuotai pakritikuoti krikščionybę. Jie turėtų entuziastingai įsitraukti į diskusiją šiais klausimais. Jei myli- norėsi sužinoti. Jei nenori sužinoti,  deja, nemyli. Štai kodėl, jei esate tikintis, jei tvirtinate, kad ryšys su D-vu jums svarbus, jūs kasdien skirsite laiko dvasingumui studijuoti. 1 valanda per dieną Toros studijoms - tai visų laikų svarbiausas mano patarimas. Deja, krikščioniškos kultūros įskiepytas požiūris į dvasingumą kaip į religinę ekstazę trukdo skaitytojams šį patarimą tinkamai įvertinti ir juo pasinaudoti.

PS Išsirašykite sentenciją „Jei myli gyvenimą – norėsi apie jį kuo daugiau sužinoti“ ir pasidėkite sau prieš akis. Tegu ši nuostata įsitvirtina jūsų sąmonėje.