Matyti teisėsaugos klano galas

2012 kovo 25 d.

 

Ilgą laiką mums piršo teisėtumą be teisingumo. Piršo religiškai, visus abejojančius skelbdami nuožmogomis, visuomenės priešais. Ne kartą rašiau, kad įžvelgiu už to krikščionybės ausis. Ten taip pat tiesa ir tikėjimas į Kristų yra vienas ir tas pat, o bet kuriems abejojantiems skiriamas amžinas pragaras. Vėliau, kad būtų dar įtikinamiau – ir laužas miesto aikštėje.

 

Kovo 23 dieną teisėsaugos manipuliatoriai priėjo liepto galą. Matėme klykiančią mergaitę, kurią jėga mėgino atplėšti pedofilų klano parankiniai. Mergaitė spiegė tarsi ją gyvą mėgintų įmesti į ugnį.

 

Visi suprantame, kad visos tos baisybės negalėtų įvykti, jei eilė teismų sprendimų nors kiek būtų siejęsi su teisingumu. Tačiau teisingumas buvo prievartautas, o kartu buvo dvasiškai prievartaujami ir laisvi piliečiai, kurie nesutiko šios neteisybės abejingai stebėti. Pamažu visi įsitikinome, kad teisėsaugą uzurpavo nusikaltėliai – pedofilai diktavo jiems sprendimus, o šie klusniai juos įteisindavo.

 

Bedieviams ir nusikaltėliams viskas gaunasi priešingai nei jie tikisi. Dar neseniai teisėsaugininkų klanas atrodė nepajudinamas. Pakilo aukštai, jau manė tuoj ranka pasieks žvaigždes. Tačiau Biblijoje yra perspėjimas – kai nusidėjėlis tiek pakyla, D-vas pradeda jį nuleidinėti. Ką ten nuleidinėti – jis jį išstumia nuo pakylos, kad nusidėjėlis iš aukštai krisdamas užsimuštų.

 

Visuomenė, pasirinkusi teisingumą, nėra ir negali būti vergų banda, todėl nusikaltėliai valdžioje privalo trauktis. Tai dvasinis dėsnis, ir jokia pasaulietinė valdžia tam sutrukdyti negali. Plėšdami mergaitę nuo giminaičių pedofilų tarnai dar mėgino tam kažkiek trukdyti, tačiau patys matėme, kuo jiems baigėsi. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Stankūnaitė, kai mergaitės atplėšti nepavyko, pradėjo trūkčiojančiu balsu reikalauti: „Prašau išeikite! Prašau išeikite!“. Galima aiškiai suprasti, kad jai atplėšti klykiančią mergaitę sutrukdė tik stebėtojų akys. Ne jų įsikišimas, o vien tai, kad jie stebėjo.

 

Teisėsaugos klano mirtį žymi tai, kad net ir Darbo partija susirinko prieš juos mitinguoti. Šiuo metu tai populiariausia politinė jėga, turinti 18 proc. rinkėjų palaikymą. Pridėkime prie to konservatorius ir kitus, kurie palaiko protestą, ir matysime, kad teisėsaugos valdžia jau subyrėjo.

 

Kas toliau? Visi įsitikinime, kad visuomenė, kai panori, valdo. Dabar svarbu nepakartoti Sąjūdžio klaidų ir nesustoti pusiaukelėje. Yra toks priežodis: Kuo tau labiau sekasi, tuo daugiau turi dirbti. Šiuo metu mes turime dirbti, kad teisėsaugos nusikaltėliams būtų uždėti antrankiai. Jei to nebus, pamatysite, nusikaltėliai ir vėl grįš į valdžią. Tą jau matėme po nepriklausomybės paskelbimo, kai visuomenininkai sąjūdiečiai užleido valdžią „patyrusiems profesionalams“. Patirties galima greitai įgyti, tereikia norėti mokytis. O štai nusikaltėlio dorai elgtis nepriversi kaip nors kitaip, tik prievarta. Jei nenorime statyti po keletą prižiūrėtojų kiekvienam valdžios nusikaltėliui, verčiau jau sodinkime juos kur jiems vieta ir paskirkime į atsilaisvinusias pareigas dorus žmones.

 

Tačiau čia turiu dar kartą įspėti – jei asmuo nenori mokytis, tai jis nėra doras ir tai tik laiko klausimas, kol naujasis „dorietis“, patekęs į valdžią, irgi pavirs nusikaltėliu.

 

Tačiau užvis svarbiausia – pasimokykime iš praeities ir niekuomet nebeapleiskime savo pilietinių pareigų. Jų atsisakyti – tai kelias į bejėgiškumą ir skurdą. Nepavyks praturtėti tik kalant pinigus. Tačiau jei valstybėje bus tvarka, visi būsime turtingi.