Parašiau tokią žinutę į NTAKK susirašinėjimą:

Sveikinam mūsų kolegą disidentą Naglį Puteikį, kurį teismas išteisino byloje dėl detaliojo plano netvirtinimo.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nputeikis-isteisintas.d?id=54013843

Tai svarbi pergalė mums visiems, nes neteisėtumas Lietuvoje pradeda nebepraeiti. Nuoširdžiausia padėka Nagliui, kad jis pasirinko tiesą ir sutiko dėl jos pereiti vargų etapą. Pavergėjui priklauso dabartis, tačiau disidentui priklauso ateitis. Tik būdami disidentais melo akivaizdoje mes turime ateitį.

 

Mūsų pergalė jau nebetoli!

2012 sausio 13 d.

 

Vaclavas Havelas ne visuomet buvo toks kietas disidentas kaip dabar pristatomas. Čekų pasipriešinimui jis nevadovavo, nes jam išvis niekas nevadovavo. Be to, šis pasipriešinimas buvo aktualus tik siauroje disidentų grupelėje, o čekų visuomenė buvo nuo jo tris kartus atsižegnojusi. Nebuvo jis toks svarbus ir Vakarams. Kai V.Havelą 1975 metais valdžia pasodino į kalėjimą, Vakarai beveik nemirktelėjo.

 

Nepaisant to, V.Havelas laimėjo. Galite mėginti save įžnybti, dar kitaip įsitikinti kad nesapnuojate, tačiau tikrovė yra tokia – V.Havelas nugalėjo tiek čekų, tiek visos sovietijos tironiją.  

 

Kaip jam tai pavyko padaryti? Apie tai rašo „The Economist“: „Gyvenimas tiesoje“. Šį straipsnį kai rasiu laiko versiu į lietuvių kalbą, o kol kas paminėsiu, kad jis iš kitų 20 amžiaus disidentų labiausiai išsiskyrė tuo, kad paliko mums pamokas, kaip paprastas bejėgis žmogus gali įveikti tironiją. Savo esė „Bejėgių galia“ Havelas pastebi, kad bejėgis žmogus prieš tironiją turi vieną neįtikėtinai stiprų ginklą. Šis ginklas – tai tiesa.

 

Neseniai apie tai kalbėjo mūsų disidentė Nijolė Sadūnaitė. Ji pasakojo, kaip plėtojosi disidentinis judėjimas Lietuvoje. Iš pradžių pasipriešinimo dalyviai buvo baikštūs ir pasimetę. Tačiau kuo labiau vienas kitą stiprino gyvenimu tiesoje, tuo labiau slūgo jų baimės. Išnyko nerimas, kad nužudys, pasodins į kalėjimą. Toliau N.Sadūnaitė pasakojo apie tardymą KGB tvirtovėje. Nijolė tada jau buvo apsipratusi su gresiančiais pavojais ir su tardytoju bendravo gana atsipalaidavusi. Ji ramiai tardytojui aiškino, kad visa ta jų neaprėpiama SSRS prieš D-vą kvėptelėjimą yra šlamštas. Panorėjęs Jis nupūstų visą šią galybę per trumpą akimirką.

 

KGB tardytojui to klausantis drebėjo rankos, strigo žodžiai, pylė šaltas prakaitas. Turėdamas už nugaros visą galingos tironijos galios arsenalą, šis varganas žmogutis gūžėsi tiesos, bejėgės, tačiau ir bebaimės moteriškės akivaizdoje.

 

Tiesos galią mes patyrėme ir sausio 13-ąją. Tada pasirinkome verčiau kentėti, negu patogiai gyventi mele. Sausio 13-ąją sunkūs tankai užstrigo į susikibusių rankomis žmonių grandinę. Aišku, sakau tai perkeltine prasme, nes sovietų tankai buvo siunčiami ne tam, kad kelis mėnesius pratęstų tironijos agoniją, o kad ją išgelbėtų. Nepadėjo. Atsimušę į bejėgių tiesą, tankai sustojo.

 

Vėliau, iškovojus nepriklausomybę, sekė gyvenimo mele laikotarpis. Tiesa tapo valiuta, kurią skubama iškeisti į patogybes. Praėjo keliolika metų, ir melas tapo mums nepakenčiamas. Pamatėme, kad gyvenimas be teisingumo varo iš proto.

 

Mūsų visuomenė tapo kaip mokyklos klasė, kur pora banditėlių siautėja ir pajungia baime visus bendraklasius. Tie, vietoj to, kad susivienytų ir pasipriešintų, tyliai inkščia ir meldžiasi, kad tik nuožmuoliai šiandien neatsigręžtų į jį.

 

Tačiau viskas yra kaip tik priešingai. Jei mokykloje smurtautojams nesipriešini, tie tyčiojasi ir piktnaudžiauja vis labiau. Tačiau juos gretai sustabdo bet koks mėginimas pasipriešinti. Net jei ir gausi, smurtautojas nebekiša nagų prie to, kuris išdrįso gintis.

 

Sausio 13 dieną mes patyrėme aukų. Tačiau dėl sausio 13 – osios aukos mes šiandien esame Vakarų pasaulio orbitoje. Deja, priešintis neteisingumui reikia ne vieną kartą, o kas kartą.

 

Šiandien sparčiai įsigali suvokimas, kad gyvenimas mele žmogui nepritinka. Kad pasipriešinti neteisybei stačiai privalu. Kad tai turi padaryti ne kažkas, o tu pats, kuris neteisybę betarpiškai patyrei. Kad be to tu tiesiog neturi ateities.

 

Mes pasikeitėme. Todėl dabartinė nomenklatūros sistema - korupcinė oligarchija - gyvena savo paskutines dienas. Prie šio piliečių nusiteikimo ji neturi šansų išgyventi. Todėl šiame naujienlaiškyje pamažu pradėsime kalbėti apie ateities Lietuvą. O jūs tuo tarpu prašom įsitikinkite, kad savo dalį išsilaisvinimo darbe būsite sąžiningai atlikęs (-usi).