Kodėl nesivadovaujame pažangiomis idėjomis?

2012 rugpjūčio 28 d.

 

Pasaulyje nebėra barjerų žinioms. Visi gali sužinoti praktiškai viską. Netgi tai, ką iš paskutiniųjų mėgina nuslėpti galingieji – tą skelbia Wikileaks.

 

Tad kodėl neperimame geriausių idėjų? Kaip yra pasakęs Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, „Politika visame pasaulyje yra idėjų įgyvendinimo menas. O pas mus tai idėjų dusinimo menas“. Geras idėjas pus dusina ne vien valdžia – tuo daugiau ar mažiau užsiima kiekvienas pilietis. Todėl Lietuva pagal inovatyvumą yra 26 vietoje Europos Sąjungoje (žemiau tik Rumunija).

 

Žmogus, tauta ar visuomenė yra tai, kokiomis nuomonėmis jie vadovaujasi. Jei tautos esmė būtų kraujo ryšys, tuomet kodėl mums taip svarbu išleisti savo vaiką į tautinę mokyklą? Nes, puikiai žinome, išleidę į kitos tautos mokyklą to vaiko savo tautai beveik netekome. Vadinasi, idėjos, mokymas daro lemiamą įtaką asmens gyvenimui ir jo kokybei.

 

Tad kas mums draudžia perimti geriausias idėjas? Kodėl, be kita ko, nepanorome išmokti apie skandinavų vertybes, kad būtume jiems artimesni, glaudžiau bendradarbiautume su savo šiauriniais kaimynais? Kodėl kiurksome prie televizorių ir žiūrime rusiškas laidas? Kodėl per 20 metų taip ir netapome vakariečiais? Kas mums trukdė?

 

Neseniai radau atsakymą į šį mane nuolat kankinusį klausimą. Ne iš bet kur, bet iš šaltinio, iš kurio mažiausiai to galėjau tikėtis – iš KGB karininko. Jurijus Bezmenovas, į Vakarus pabėgęs KGB kadras, dar 1985 metais pasakojo, kaip ši organizacija vykdo užsienio šalių pajungimą, perversmus, įstato sau draugišką valdžią. Šį pasakojimą galite pažiūrėti ir jūs: http://deathnote.newsbeet.com/videos/Reality+of+INDIAN+Communist+Media:+How+they+Brainwashed+Our+Nation/3fo-u44P0rw

 

Pirmasis, sunkiausias ir ilgiausiai trunkantis etapas – šalies demoralizavimas. Jis trunka nuo 15 iki 20 metų, ne trumpiau. Per šį laiką reikia išauklėti naują intelektualų kartą, kurie vadovautųsi KGB primestomis idėjomis. Tada ir tik tada galima imtis įvairių politinių technologijų, kurios veda į šalies destabilizaciją, perversmą ir naujo režimo pastatymą.

 

Į ką labiausiai atkreipčiau dėmesį – J.Bezmenovas sako, kad kai asmuo yra demoralizuojamas (kai iš jo atimamos žmogiškos vertybės), jis tampa aklas faktams. Tokį, kaip jis tvirtina, gali vežti į Sovietų Sąjungą ir rodyti jos tikrą veidą – vis tiek nepatikės. Jis patikės tik tuomet, kai kareivis bato padu prispaus jam žandą – tada jis patikės, tačiau ne anksčiau. Taigi demoralizuotam asmeniui pasakok nepasakojęs, pateikinėk įvairiausius įrodymus – niekas neveiks.

 

Tai visiškai galima būtų apibūdinti kaip priklausomybę nuo žalingos idėjos. Alkoholikui taip pat pasakok nepasakojęs – tik tada, kai visai prieis liepto galą, tik tada, ir tik tada jis patikės. Bijau, kad panašiu būdu yra demoralizuota didžioji mūsų visuomenės dalis, todėl jie nepajėgūs blaiviai įvertinti teigiamos kitų šalių patirties, šalia gyvenančių žmonių įsitikinimų pranašumo, t.t. Jie yra užvaldyti savo fix idėjos apie tai, kad juos tik nekaltai skriaudžia, ir kad vienintelė iš to išeitis – geravalė diktatūra (apie Didijį brolį ir kaip jį į JAV vyriausybę norėjo įstatyti SSSR kalbėjo ir J.Bezmenovas).  

 

Taigi demoralizuotas žmogus perspektyvių idėjų įvertinti nesugeba, jomis vadovautis nemoka ar neturi valios. Kalbėtis su demoralizuotu žmogumi – tai kaip profesoriui Preobraženskiui mėginti kuo tai įtikinti draugą Šarikovą.

 

Na, o demoralizuotas žmogus, kaip atskleidžia šis svarbus KGB agentas, yra lengvai valdomas žmogus. Todėl turime visomis išgalėmis sergėti ir puoselėti savo moralę.

 

Deja, šiandien poreikio ugdytis savo moralę praktiškai niekas nesuvokia. Vidutinio piliečio moralinė branda atitinka 6 – 8 metų vaiko lygį. Todėl absoliučiai daugumai asmenų atrodo, kad jų moralinis išprusimas yra visiškai pakankamas, o kad to nepatvirtina nuolat nesiklostantis gyvenimas – dėl to jie tik kaltina negerus dėdes ir tetas.