„Lietuvos sąrašo“ lyderis D.Kuolys vakar teismo nuteistas 500 Lt. Bauda už tai, kad birželio 1 d. vaikų dienos proga surengė meninę akciją prie VSD.

Geriausiai apie tai pasisakė Š.Navickis – „Žvėries agonija“. Geriau nepasakysiu. Aš tik Dariui parašiau, kad to teistumo jam pavydžiu ir kad čekų V.Havelas iš kalėjimo iškart keliavo į prezidento rūmus. Tiesa, tai jau buvo jo antrasis „atsėdėjimas“. Tad turėkime kantrybės ir viskas bus gerai.

 

Darius Kuolys pats komentavo, kad „VSD yra tvirtinęs, kad savo bylų teismuose jie nepralaimi“. Aš manau, kad pralaimi, ir juodai. Nelygu kaip pažiūrėsi. Tai „pergalė“ su karčiu pralaimėjimo prieskoniu. Antikorupcinėms pajėgoms – tūzas į rankas prieš pat rinkimus.

 

Kodėl D.Grybauskaitė neturi draugų?

2012 spalio 4d.

 

Šį kartą tai bus straipsnis apie straipsnį. Nesijaudinkite, straipsnį, apie kurį rašysiu, pabaigoje taip pat pateiksiu. Tačiau jo istorija ne mažiau įdomi už patį straipsnį.

 

Vasaros pradžioje į mane kreipėsi A.Nakas iš ekspertai.eu ir paprašė išversti trumpą straipsnį iš anglų kalbos. Tai buvo pasakojimas apie kagėbistinę D.Grybauskaitės karjerą sovietmečiu ir prisišliejimą prie Burokevičiaus kovų už nepriklausomybę metu. Šį straipsnį išverčiau, nusiunčiau gerb. A.Nakui ir gavau patvirtinimą, kad jis gavo. Tačiau ekspertai.eu šio straipsnio niekad nepublikavo.

 

Neseniai nutariau, kad tai negerai, ir išsiuntinėjau nuorodą į šį straipsnį ir jo vertimą. Dar po kelių dienų kalbėjausi su A.Naku ir jo paklausiau apie šio vertimo likimą, t.y. kodėl jie jo taip niekada ir nepublikavo. Audrius atsakė, kad straipsnyje nėra šaltinių, tik nuorodos į nenustatytus asmenis, todėl jie to negali platinti – antraip, kaip jis sakė, turės aiškintis, kodėl vienas pasakas skelbia, o kitų ne.

 

Iš pradžių pagalvojau, kad man tai ne kliūtis. Šiame naujienlaiškyje galiu publikuoti ką tik noriu, įskaitant ir gandus. Ypač jei taip ir įvardinsiu - gandai. Tačiau persigalvojau – melo, netgi potencialaus melo skleidimas prieštarauja mano principams.

 

Visgi po kelių atsirado nauja aplinkybė, kuri mane privertė persigalvoti. Ši nuoroda, kuri dar prieš kelias dienas puikiausiai veikė, po to, kai ją išsiuntinėjau keliais šimtais adresų, staiga buvo panaikinta. Štai ką ji rodo dabar: http://human-rights-lithuania.org/wordpress/?p=183.

 

Visa tai gal ir būtų atsitiktinumas. Tačiau greta – dar vienas panašus atvejis. Vietoj to nutariau jums pateikti kitą straipsnį, kurį neseniai publikavo balsas.lt. Jis vadinasi „Prezidentės nusišnekėjimai daro įtaką jos populiarumui“. Tačiau kai jį susiradau, prieiga į šią nuorodą buvo ... uždrausta... Voilà:  http://www.balsas.lt/m/naujiena/622693.

Tad man belieka jums pasiūlyti trumpą šio antrojo straipsnio anonsą. O patį balsas.lt straipsnį galite pasiskaityti susiradę popierinį laikraštį. Jį dar galima nemokamai pasiimti populiaresnėse kavinėse – aš, pavyzdžiui, skaičiau picerijoje „Submarinas“ prie seimo.

 

Tad panašu, kad saugumiečiai straipsnius apie Panelę „užlenkinėja“. Tas, žinoma, mane verčia daryti viską, kad ši informacija paplistų. Smagus tai sportas – griauti saugumiečių triūsus :).

 

Su malonumu pristatau Jums tą „užlenktą“ straipsnį. Prieš tai dar trejetas pastabų. Pirma: kiek yra tikimybės, kad tai gandai? Panašiai apie prezidentę yra pasisakęs ir buvęs saugumo šefas. Manote, kad saugumo vadas, nors ir buvęs, pasakotų apie prezidentę niekuo nepagrįstus gandus ?

Antra. Ar pastebėjote, kad mūsų panelė prezidentė kalba panašiai kaip V.Putinas. Ir veido išraiška ta pati - akmeninė. Šiame straipsnyje jūs perskaitysite, kad D.Grybauskaitė kartu su juo mokėsi KGB mokykloje Leningrade.

Trečia: Kodėl mūsų prezidentė neturi draugų? Matau tokį rusų meninį filmą. Jame aukšto KGB pareigūno dukra pasakoja, kad jos tėtis ją nuolatos mokino niekuomet, niekuomet niekuo nepasitikėti. Tas žmogų verčia užsidėti stipruolio kaukę, tačiau viduje toks žmogus jaučiasi labai nesaugus ir pažeidžiamas. Kažkas iš prezidentės aplinkos taip apie ją ir atsiliepė: tik atrodo labai kieta, o iš tiesų be galo bijanti suklysti.

 

Prašom, čia tas nuslėptas straipsnis:

Ar Lietuvos valstybę atstovaujantis asmuo yra KGB/FSB agentas?

2010 rugpjūčio 18 d.

Šaltinis: HRL

 

 

Faktai apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę ir kaip juos vertina informuota aplinka

 

Dalia Grybauskaitė, rusų tėvų duktė (Polikarp Vladimirovič Gribowskij ir Vitalija Korsakova-Gribowska) padarė stulbinamą karjerą neteisėto okupacinio režimo, prieštaraujančio tarptautinei teisei, komunistinėje – sovietinėje hierarchijoje. Manoma, kad artėjant Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui patyrę KGB dokumentų klastotojai sulietuvino jos tėvo vardą į „Polikarpas, Vlado sūnus“, o pavardę – į „Grybauskas“.  Šie nenustatyti KGB veikėjai netgi sukūrė „legendą“, kad jos tėvas buvo tik nepasiturintis taksi vairuotojas, o motina – valytoja. Tėvai suvaidino lemiamą įtaką parūpindami jai užnugarį (manoma, kad jos tėvas – jau minimas sulietuvintu „Grybausko“ vardu KGB pareigybių registre, buvo KGB kadrų skyriaus vadovas. O šis skyrius turėjo ypatingą įtaką ir visuomet lemiamą balsą KGB sprendimams. Šis pareigūnas su žmona ir dukra gyveno prabangiame name, skirtame Vilniaus komunistų partijos elitui). D.Grybauskaitė, būdama ypatingai jauno amžiaus – tik devyniolikos - buvo paskirta Vilniaus Valstybinio filharmonijos orkestro personalo vedėja 1975 – 1976 m.

Nuo 1976 iki 1983 metų D.Grybauskaitė buvo marksizmo – leninizmo politinės ekonomikos studente, tačiau ne, kaip to buvo galima tikėtis, lietuviškame Vilniaus, bet ypatingai sovietizuotame Leningrado universitete.

Šiuo periodu jos biografijoje atsiranda keistas pokrypis (manoma, kad tai kita „legenda“, kurią sukūrė atitinkami KGB specialistai), kad ji dirbo paprastame kailių apdirbimo fabrike „Rot Front“ (Raudonasis frontas). Šis, anot informacijos, kurią nutekino Vokietijos federacinės informacijos tarnybos narys (Bundesnachrichtendienst), iš tiesų buvo KGB priedangos įmonė partijos aukštiesiems kadrams rengti. Būsimųjų specialiųjų kadrų parengimas griežtai įslaptintose specialiose kursuose, be kita ko, apėmė ir karatė juodojo diržo įgijimą, o tai buvo griežtai draudžiama įprastiems piliečiams. Grybauskaitė baigė mokslą 1983 metais SSRS komunistų partijos „Ždanovo universitete“ (beje, įtakinga bolševikų figūra Ždanovas buvo Leningrado partijos vadovas per 1937 – 1938 m. „didįjį valymą“. Jam priskiriamas ir Stalino konkurento Kirovo nužudymo organizavimas, taigi posakis „Nomen est Omen“ (Vardas – pranašiškas ženklas) labai tinkamas komunistų partijos instituto, pasivadinusio „universitetu“, vardo parinkimo atveju. Anot vieno FSB informatoriaus, Grybauskaitė, kol mokėsi anksčiau paminėtoje KGB priedangos įmonėje, pakilo netgi iki KGB majoro laipsnio.

Jos bendramokslis partijos universitete, su kuriuo ji daug bendravo, buvo Vladimiras Putinas - taip pat rengtas kaip kandidatas į KGB karininkus. 1983 metais – tarsi per stebuklą - Gribowska-Grybauskaitė buvo paskirta neteisėto režimo partijos sekretore Mokslų akademijoje Vilniuje. Tai viena aukščiausių pareigybių, į kurias buvo skiriami tik visiškai ištikimi partijos linijai bendradarbiai. Tuo pačiu metu (t.y. nuo 1983 iki 1990 m.) Grybauskaitė buvo marksizmo – leninizmo ekonomijos dėstytoja Vilniaus komunistų partijos aukštojoje partinėje mokykloje ir buvo labai aktyvi komunistų partijos narė nuo 1977m. Netgi 1990m., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, tarp Maskvai ištikimų komunistų kolaborantų ji priklausė aršiausių nepriklausomybės priešininkų frakcijai. 1988 m. trumpą laiką Grybauskaitė viešėjo komunistiniame Maskvos Lomonosovo vardo universitete, kur jai buvo suteiktas marksizmo –leninizmo ekonomijos mokslų daktaro laipsnis.

Vadovėlinė sovietinio komunisto, turinčio aukštas pareigas einančio KGB viršininko užnugarį, karjera.

Padirbusi labai keliose įtakingose pareigybėse buvusio komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Brazausko vyriausybėje, Grybauskaitė buvo paskirta Europos Sąjungos komisare. Tik neseniai išlindo į šviesą, kad ji ten buvo paskirta tik dėl ankstesnio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus-Adamkavičiaus ultimatumo (Adamkus, anot gandų, buvo KGB įtakos agentas, ir turėjo slapyvardį „Fermeris“. Jei tai tiesa, jis elgėsi kaip ir turėjo elgtis, suteikdamas aukščiausias Lietuvos pareigybes geriausiems KGB pareigūnams ir vetuodamas buvusių NKVD ir KGB nusikaltėlių liustraciją).

Beprecedentės propagandinės kampanijos žiniasklaidoje, kurią valdo daugiausia įtakingi Rusijos oligarchai, tokie kaip Gazprom, kampanijos metu visuomenei buvo įpiršta, kad iš visų kandidatų tik Grybauskaitė yra vienintelė galima Lietuvos prezidentė. Buvo nutylėta apie jos bolševikinę praeitį, kur ji buvo prisiekusi komunistė ir neteisėto režimo aukšto rango kolaborantė. Reikia pažymėti, kad netgi valstybinė televizija klauso ankstesnio centro komiteto narių ir kitų aukštas pareigas anksčiau užėmusių partijos draugų nurodymų. Jie visą laiką veikia užkulisiuose. Ką jau bekalbėti apie konstitucijos normą, kad rusų tėvų vaikai negali tapti Lietuvos prezidentu.

Tokį Dalios Gribowskos- Grybauskaitės veidą mato žmonės, gebantys pažvelgti toliau Potiomkino kaimų fasadų.