Šiandien 19 val. – seminaras apie žydiškus pinigus. Jį galite stebėti gyvai ar internetu. Kreiptis – Vaidotas@webseminarai.lt , tel. 8 688 31 864.

Balandžio 19 d. – vakarinis seminaras apie vaikų auklėjimą. Kreiptis: gintare@dreamer.lt  

 

Ko gailisi išeinantys žmonės

2012 balandžio 3d.

 

Vienas naujienlaiškio skaitytojas atsiuntė puikių minčių.

Iš pradžių jis rašo, kad jam labai patiko straipsnis „Išdidūs beprotnamio gyventojai“ ir toliau jį komentuoja:

 

Sutinku, kad laisvė -  tai pirmiausia atsakomybė. Prieš save, prieš kitą, nebijoti sakyti tiesos, kitaip tariant nebijoti būti savimi. Vengdamas atsakomybės pamažu, žingsnis po žingsnio atsisakai savęs, tampi priklausomas nuo kitų nuomonės, kuri ne visada yra teisinga, ir pradedi vergauti. Vergas, besirenkantis kam vergauti, vis vien yra vergas.

 

Skaičiau straipsnį apie mirštančius žmones: ko jie labiausiai gailisi kad nepadarė gyvendami. Buvo išskirti 5 dalykai:

1. Aš norėčiau, kad būčiau turėjęs drąsos gyventi toki gyvenimą, kokio norėjau aš pats, o ne tokį, kokio iš manęs tikėjosi kiti. (Baimė būti savimi)
2. Aš norėčiau, kad nebūčiau dirbęs taip sunkiai. (Iliuzija, kad kuo daugiau dirbsiu dėl pinigų, tuo laimingesni būsiu aš ir mano artimieji)
3. Aš norėčiau, kad būčiau turėjęs drąsos išreikšti savo jausmus. (Baimė išreikšti sakyti savo nuomonę, idant taikiai sugyventum su kitais. Atsakomybės baimė, nes atsakomybė yra krūvis)
4. Aš norėčiau, kad būčiau artimiau bendravęs su savo draugais. (Užsisklendimas tik savo gyvenime, kylantis iš to, kad nuvertinama žmogiškųjų santykių reikšmė)
5. Aš norėčiau, kad būčiau sau leidęs būti laimingesniam (Nesupratimas, kad laimė - tai pasirinkimas. Nenoras keistis, kitaip tariant, iškišti galvą iš apkasų ir apsidairyti aplinkui.) 

Tomas Budreika, Kaunas

 

 

Tokios stiprios mintys prašosi rimto komentaro.  Tai, kaip mąsto aukščiau aprašyti išeinantieji, yra dekadentiško asmens mintys pažvelgus tiesai į akis. Dekadansas, kaip galėsite įsitikinti iš toliau pridedamo garso įrašo (angliškai) – tai įsitikinimas, kad geras gyvenimas reiškia vengti skausmo ir siekti komforto. Nekišti savo galvos kur nereikia (aš nei baltasis, nei raudonasis), maloniai leisti vakarus prie gero vyno taurės, neturėti vaikų (nes tai sunku), būti apolitišku, pusę metų svajoti apie atostogas „rojuje“ prie Pietų jūros, turėti žvilgantį geležinį eržilą, smagiai leisti laiką su gražuolėmis (bet jų nevesti, nes gali baigtis džiaugsmai).

 

Esame kultūriškai programuoti vengti skausmo ir rinktis komfortą. Tai pas mus pavadinta laimės receptu. Žurnalo „Žmonės“, MTV, „Radiocentro“ vertybės. Visa tai galima apibūdinti vienu terminu: Dolce vita (it. saldus gyvenimas). Turtai, seksualumas, automobiliai, gražus kūnas, t.t.

 

Šios komforto „vertybės“ mus palengva nužmogina. Tas dolce vita gyvenimas yra toliausiai nuo to, ko reikia mūsų sielai. Iš tiesų mūsų sielai reikia ne vengti skausmo, bet jam atsiverti. Nebijoti iššūkių, bet juos priimti ir per tai augti. Mūsų didžiausias skausmas, kaip išklausysite tame įraše žinutės pabaigoje, yra ir mūsų didžiausias džiaugsmas. Ir atvirkščiai – didžiausias džiaugsmas neišvengiamai yra ir didžiausias skausmas. Jei jūsų gyvenime nebus skausmo, tai nebus ir džiaugsmo. Teliks tik prėskas nuobodulys. Nuobodulys – tai kančia dėl to, kad gyvenimas slenka beprasmiškai. Dolce vita malonumai pasirodo tik miražas. Jie daug žada, tačiau iš tiesų kankina. Jie sukelia priklausomybes ir varo žmogų iš proto.

 

Tad mūsų gyvenimas yra skausmingas, ir taip ir turi būti. Skausmas yra asmenybės variklis. Jis mus verčia iš tiesų gyventi, o iš tiesų gyventi reiškia pripildyti savo gyvenimą prasmės. Kuo daugiau prasmingo skausmo sugebame pakelti, tuo laimingesni tampame. Dar noriu pridurti, kad tikras gyvenimas – tarsi tipenimas ties bedugnės kraštu. Atrodo, kad pasirinkęs tiesą ir prasmę netrukus prasmegsi. Tačiau tai apgaulė – pasirinkęs tiesą iš tiesų išsigelbėsi.

 

Savu laiku (2008m. pabaigoje) aš priėmiau milžinišką iššūkį ir pasakiau, kad tiesa yra pas žydus. Tai skelbiant man atrodė, kad tautiečiai mane už tai užmuš. Tačiau šiandien jau visi inteligentiškesni žmonės kalba, kad dera mokytis iš žydų. Gal Guogos kas dėl to ir nekenčia, tačiau man baisu ir pagalvoti kuo būčiau buvęs ar likęs, jei nebūčiau išdrįsęs to pasakyti.

 

Taip pat pasakiau, kad pakeisiu Lietuvą, ji pradės priešintis valdžios piktnaudžiavimams. Porą metų mane tik kvailino, kad vienas žmogus nieko negali. Ką pasakysite dabar!?

 

Noah Weinberg, Be Aware of Every Moment

http://magistrai.lt/ikelimas/files/3218969_2-48_Ways_-_01.mp3

 

Iki susitikimo, kas galite, šiandien vakare.