Kas slypi už mėginimo susidoroti su N.Venckiene?

2012 gegužės 25 d.

 

Daug kas mano, kad valdžios sistema, netrukus po vaiko pagrobimo pradėjusi susidorojimo su N.Venckiene procesą, taip demonstruoja savo kietus raumenis ir galybę. Pateikiama taip, kad, atseit, štai kokie esame nepajudinami ir mums nusispjauti į tai, ką apie mus manote.

 

Iš tiesų viskas yra kaip tik priešingai.Tai agonija. Paskutiniu karo etapu Hitleris kaip išprotėjęs naikino žydus. 1991 m. sausio 13-oji buvo ne sovietinės galybės stiprybės, o imperijos beviltiško gelbėjimosi epizodas. Tiesiog prieš neišvengiamą galą slibinas įtempia paskutines jėgas ir daro veiksmus, kurie artina jo paskutiniąją. Tai, ką valdžia padarė gegužės 17 dieną, buvo neokagėbistinės sistemos viešos savižudybės aktas.

 

Valdžios agonijos ženklai visur. Likus keliems mėnesiams iki rinkimų jie nesidangstydami pažeidinėja įstatymus, vykdo atvirus banditiškus išpuolius, teisia signatarus, viešai mėgina susidoroti su N.Venckiene ir dar visa kaip save skandina. Taip valdžia pati kursto visuomenės pasidygėjimą valdžianusikaltėliu ir dosniai dalija pretekstus per rinkimus juos nušluoti.

 

Štai kaip dabar atrodo „savo galias demonstruojanti“ valdžia. Paėmiau trumpą ištrauką iš straipsnio „Delfyje“, kur yra aptarinėjamas susidorojimas su V.Venckiene: „Manau, ilgai delsęs D.Valys galėjo palaukti dar porą savaičių, kad ta pusė kuo daugiau išsirėktų ir išsikvėptų. Bet kai kas buvo taip įsižeidęs, kad nusprendė atkeršyti N.Venckienei kuo greičiau", - samprotavo vienas įtakingas valdančiųjų atstovas“. Kas šis įtakingas valdančiųjų atstovas, kuris taip samprotauja, iš straipsnio nepavyko sužinoti. Tačiau sužinojome, kas vyksta įtakingo valdžiažmogio galvoje – žmonių protestai jam atrodo rėksnių minia, kuriems reikia leisti išsikvėpti ir tik tada N.Venckienei keršyti. Argi tai ne režimo agonija?

 

PS Kas tas "kai kas įsižeidęs" – visai nesunku numanyti, ar ne?


Ką daryti, jei prieš tave smurtauja

 

"Jei laikinai susitaikysi su piktnaudžiavimais, tai veikiausiai juos turėsi kentėti visą likusį gyvenimą". J. Kennedy.

 

Valdžianusikaltėlių patyčios ir smurtas pagal savo agresijos tipą niekuo nesiskiria nuo kitų agresijos tipų. Todėl ir reaguoti reikia panašiai, kaip ir susidūrus su smurtavimu mokykloje, gatvėje ar šeimoje.

 

Svarbiausia savigynos dalis – nesielgti kaip auka dar iki agresijos pradžios ir taip neprovokuoti agresijos. Savigynos specialistai atkreipia dėmesį, kad chuliganai ir plėšikai privengia žmonių, kurie neatrodo lengvai sugniuždomi. Gatvės plėšikai ir chuliganai paprastai tyko susigūžusio, įsibaiminusio, sugebusio praeivio. Tada jie iš anksto žino, kad auka nesipriešins, noriai vykdys viską, ką jam pasakys.

 

Jei jau prasidėjo agresyvus kontaktas, jis paprastai prasideda puolimu žodžiais prieš asmens orumą. Agresoriai auką įžeidinėja, žemina ir taip testuoja, koks jo galimas atsakas į tolesnę agresiją. Būtinas staigus ir ryžtingas atsakas į agresiją žodžiais– tai gerokai apmalšins jų drąsą ir galbūt privers atsitraukti.

 

Jei jau prireikia muštis, tai pulkite pirmas, pulkite netikėtai ir su  maksimalia jėga. Jei, pavyzdžiui, staigiai ir smarkiai smūgiuosite užpuolikų vadui, kiti jo bendrai greičiausiai sutriks. Tada turėsite laiko pabėgti.

 

Taip pat savigynos specialistai pataria kuo garsiau rėkti. Tai ypač tinka tam atvejui, kai jūsų fizinės galimybės pasipriešinti akivaizdžiai per menkos. Rėkimas paprastai būna efektyvi priemonė apsisaugoti moterims nuo gresiančio prievartavimo. Sunku įsivaizduoti, kokį malonumą gali jausti prievartautojas, jei jis persigandęs, kad aukos rėkimą išgirs liudininkai. Rėkimas kaip savigynos priemonė labai tinka ir patyrus valdžianusikaltėlio agresiją.

 

Galų gale, jei jums mokykloje yra tekę muštis, tikriausiai pastebėjote, kad net jei jus ir primuštų, tačiau aktyviai pasipriešinusį agresijai vaiką smurtautojas palieka ramybėje. Bet jei vaikas suskydo ir leidosi skriaudžiamas, tokio laukia patyčios be pabaigos - tol, kol neįsikiš suaugusieji.

 

Pažvelkime ko siekia smurtautojas. Smurtautojas visada nori įtikinti auką, kad ji turi rinktis vieną iš dvejų blogybių – arba man paklusi ir tai bus mažesnė blogybė, arba neklusi ir bus daug blogiau. Dera žinoti, kad viskas bus kaip tik priešingai. Todėl žmogus turi būti išsiugdęs bent jau psichologinį gebėjimą pasipriešinti. O dar geriau – užsukite į sporto salę ir pasimokykite savigynos.

 

Prisiminkime, kad tango šokama dviese. Nebus nusiteikusių būti auka – nebus ir agresorių. Pakantumas smurtavimui yra nusikalstamas, nes jis pažadina agresorių prievartai ir prieš kitus.

 

Taip pat negaliu nepridurti, kad visa mūsų dvasinė tradicija – pagyrimas aukos vaidmeniui. Naujasis testamentas mums aiškina, kad nusileisti smurtautojui yra dvasinga (Atsuk antrąjį žandą), kad reikia būti paklusniu vergu (atsiverskite Pauliaus laišką Titui 2: 9-10, Pirmąjį Timotiejui 6: 1-5). Todėl drąsiai pareiškiu, kad šventoji krikščionybė, ypač katalikybė mus visus ir pavertė geriečiais mazochistais.