Tikriausiai jau iškart nusiteikėte, kad kalbėsime apie vakarėlių liūtus ar politikų žmonas. Iš tiesų ne. Aiškinsimės, kas yra visuomenės elitas, arba kaip dar sakoma, aukščiausioji klasė.

 

Visų pirma, ką reiškia tas „elitas“? Elitas yra kilęs prancūziško „elite“, kuris reiškia „rinktinis“. Vadinasi, vadindami žmones elitu jūs sakote, kad tai rinktiniai, geriausi visuomenės nariai. Pagal paplitusią visuomenės klasifikavimo sistemą išskiriamos 3 klasės: aukščiausioji (kuri valdo pinigus), vidurinioji (aprūpina visuomenę kūrybinėmis galiomis ir intelektu), ir žemesnioji (mechaniškų darbų vykdytojai).

 

Mums išplovė smegenis, kad elitą sudaro tie, kurie turi daugiausia pinigų ir jų pagalba valdo visuomenę. Toks apibūdinimas ateina dar iš feodalinės, jei ne antikinės vergvaldiškos visuomenės. Pažiūrėkime, ar ta aukščiausioji klasė iš tiesų yra tokie jau rinktiniai, kad juos vertėtų vadinti aukščiausia visuomenės klase.

 

Aš gyvenu Vilniuje, miesto pakraštyje, prie miško, kuris yra nacionalinio parko teritorijoje. Miškas iš tiesų labai gražus, todėl nieko nuostabaus, kad gamta ten saugoma. Tačiau į miškelį iš miesto prieina valkatų, kurie be skrupulų viską šiukšlina. Kartą per metus, talkų metu, mes mišką išsikuopiame. Tačiau rudenį jis jau atrodo taip, tarsi šiukšlių čia niekas niekad nerankiojo.

 

Toks jau tas valkatų gyvenimo būdas – kažką pričiupai, kai ką vogtelėjai, nuėjai į šalį, išgėręs apsinešei, po savęs palikai butelius ir šiukšlių krūvą. Valkatai svarbiausia savo kūniškų poreikių patenkinimas, jis negalvoja apie poveikį kitiems žmonėms ir aplinkai.

 

Na, o tas mūsų „elitas“? Kaip tvirtina p. Nijolė Uinckienė iš Tautos tarybos, ji anksčiau dirbdama valstybės kontrolėje matė kaip mūsų dabartinis „elitas“ „išėjo į žmones“. Pavyzdžiui, „Alita“ buvo privatizuota taip: kažkokio valkatos Lenkijoje vardu buvo atidaryta įmonė. Tos įmonės adresu buvo gausiai vežama brendžio ir šampano. Pinigų už produkciją, savaime aišku, „Alita“ negaudavo. Taip įmonė greitai nusmuko ir tapo nuostolinga. Niekur nedingsi, teko privatizuoti. O visa kita, įskaitant ir nešvarų konkursą, po kurio įmonė atiteko jos valdiškam direktoriui, jūs tikriausiai jau žinote. Taip, kaip sako p. Nijolė Uinckienė, praturtėjo kone visas mūsų „elitas“.

 

O jei taip, tai kaip mums apsiverčia liežuvis tokius vadinti „aukščiausia visuomenės klase“? Vadinasi, jie ne tiek jau skiriasi nuo padugnių pasaulio, kurį labiausiai atspindi H.Daktaras.

 

Bet grįžkime prie mūsų analogijos su valkata. Kaip matote, ir „aukščiausia klasė“, „elitas“ nevengia vogtelti. Toliau valkata nužingsniuoja iki patvorio ir rengia „puotą“. Tai iš esmės atitinka „elito“ pasilinksminimo vakarėlius, kurio metu jie demonstruoja savo „šaunumą“ ir brenda į malonumų ratilus.

 

Tiesa, „elitas“ po vakarėlio nepalieka šiukšlių? Bet ar tikrai? Prisiminkime verslininką Saulių Pošką, kuris gamina dešras, kurių nieku gyvu pats nevalgo. Saulius Poška teršia „varguolių“, kuriuos taip niekina, skrandžius. Tai teikia jam pajamų, kurios ir leidžia „prasimušti į žmones“. Taigi mūsų šaunusis S.Poška šiukšlina kur kas daugiau, kur kas pavojingiau nei valkatos patvoryje.

 

Tad tokį tipažą vadinti aukščiausia klase tapo kažkaip nebeskanu. Man labai patiko Ernesto Paišio iš asociacijos „Lietuvos ateitis“ apibūdinimas: beprasmis verslininkas. Saulius Poška varo verslą, kuriame nėra jokios egzistencinės prasmės – prišiukšlinau, save apsitenkinau, riaugėju nuo „malonumų“ ir pagiriojuosi nuo savo „gero gyvenimo“.

 

Kviečiu pasižiūrėti filmuką apie tai, kaip mus šiukšlina kosmetikos pramonė:

http://www.youtube.com/watch?v=pfq000AF1i8

 

Bijau, kad tik nepagalvotumėte, jog tai vien „elito“ problema. Kiti, kuriuos „elitas“ nuodija, tokį gyvenimo būdą regi savo laukinėse svajonėse. Dar  vienas pavyzdys, kurio negaliu apeiti. Jis kuo puikiausiai rodo, kad toks mūsų „elitas“ – tai mūsų dvasinių įsitikinimų pasekmė.

 

Mes visi girdėjome paviešintus pokalbius tarp „Rubikono“ ir 3 politikų: V.Andriukaičio, V.Kvietkausko ir A. Vidžiūno. Visi žinome, kad tas pats „Rubikono“ A. Janukonis  figūruoja ir „abonento“ byloje. Visas Vilnius absoliučiai įsitikinęs, kad „Rubikon“, tiesa, dabar jau persivadinusi į „Icor Lietuva“, valdo Vilniaus šilumos ūkį korupcinėmis priemonėmis, arba, paprasčiau kalbant, įteisintai apvaginėja visus Vilniaus gyventojus.  

 

Taip pat visi žino, kad minėtajam „Rubicon“ priklauso 3 didžiuliai pastatai, į kuriuos liaudis traukia linksmintis: „Ozas“, „Siemens arena“ ir „Vichy vandens parkas“. Nors visi vilniečiai šventai įsitikinę, kad „Rubikon“ juos apvaginėja, tačiau stovi eilėse, moka jie beprotiškus pinigus, kad galėtų patekti į kokį tai užsienio žvaigždės koncertą.

 

Taigi, ciklas čia nesudėtingas. Pirma, žmogus renkasi gyvenimą be moralės (tai yra, be D-vo). Amoralioje visuomenėje, jį, žinoma, apvagia. Gyventojas piktas ir nelaimingas. Jis ieško iliuzijos, kuri leistų susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą, kad ir toliau galėtų gyventi be moralės. Kadangi be D-vo gyventi iš tiesų mes negalime, tai gyventojas mėgina pakeisti jį kažkokiu stabu. Tada jis traukia į „Rubikono“ „Siemens“. Ten – iš užsienio atvykęs stabas. Gyventojas moka nesuvokiamus pinigus už tai, kad galėtų atiduoti stabui auką – paplyšauti, koks tas stabas jam atseit brangus ir kaip jis be jo negali apsieiti. Šį ritualą organizuoja apsukrūs sukčiai, kurie, kaip puikiai žinoma tam gyventojui, jį nuolatos apvaginėja. Tačiau kadangi jis nėra moralės vergas, tai atiduoda pirmenybę kūno pasilinksminimams.

 

Tai kas gi tuomet turėtų būti vadinama aukščiausia visuomenės klase? Mano įsitikinimu, tai žmonės, kurie užtikrina visuomenei ateitį. Tai žmonės, kurių veiksmai patys prasmingiausi. Kurie dirba, kad mūsų gyvenimai būtų šviesesni. Taip žiūrint, aukščiausia klasė yra visuomenininkas, disidentas kovojantis už teisingumą. Aukščiausia klasė yra proto darbuotojas, kurio dėka visuomenė intelektualiąja ir lavinasi. Aukščiausia klasė yra menininkas, kuris padaro mūsų vidinį pasaulį nors kiek žmogiškesnį.

 

Štai kad ir Martynas Liuteris. Tai buvo žmogus, kuris pakeitė Vakarų civilizacijos tėkmę. Jo idėjų ir pasiaukojimo dėka žmonės pradėjo gyventi kur kas prasmingiau. Jo darbas pakeitė į gera daugybės kartų, milijardų žmonių likimus. Štai kas yra aukščiausia klasė!!

 

Jei skaitėte STI knygą, tikriausiai prisimenate kaip rašiau, kad klasių apibūdinimą mums reikia persvarstyti. Kai tai, ką šiandien vadiname viduriniąja klase, pervadinsime aukščiausiąja, žengsime į dvasingumo amžių, kuriame svarbiausia bus išmintis ir tiesos paieškos. Judaizme ši pasaulio būsena, kai išmintis tampa visų svarbiausia vertybė, vadinama mesianizmo amžiumi.

 

PS Šis straipsnis ne prieš turtuolius. Šis straipsnis prieš amoralius. Amoralus skurdžius man atrodo tiek pat bjaurus kaip ir amoralus turtuolis. Nesutinku, kad vargšai yra neišprusę ir amoralūs dėl to, kad neturi pinigų. Paprastai jie tamsūs ir neturi pinigų dėl to, kad yra amoralūs.