Kaip iš nevilties pakilo Japonija

2012 balandžio 19 d.

 

Kitą sėkmingos tautos pamoką gauname iš japonų. Po karo Japonijoje tvyrojo masinė depresija. Japonams ši būsena nelabai patiko, tad jie nusprendė pasikeisti. Geriausi šalies protai susirinko ir nustatė tautos tikslus – perimti geriausią technologijų patirtį, vadovautis nuolat augančio efektyvumo (kaizen) principu, prioritetu laikyti gyventojų sveikatą. Po karo kiekviena nauja vyriausybė svarbiausiu darbu laikė prailginti vidutinę japonų gyvenimo trukmę.

 

Niekas neskendėjo jokiuose pasiteisinimuose. Nusprendė - padarė! Visi pasiraitoję rankas kibo į darbą ir netrukus sukūrė stebuklą.  

 

Štai šis negrįžtamas sprendimas pasikeisti ir yra stebuklo pradžia. Mes galime priimti sprendimą amžiams atsisveikinti su rusiškomis (sovietinėmis) vertybėmis, tapti panašesni į skandinavus. Tačiau tuomet reikia pamiršti netoleranciją, korupciją, būti visuomeniškai aktyviems, geraširdiškiems, daryti tai, kas protinga ir perspektyvu. Šiauriečiai, kaip ir visas pasaulis, labai sveikintų tokį lietuvių tautos pasiryžimą.

 

Tada šiek tiek valios ir kovos, ir mes per keletą, daugiausia keliolika metų sukurtume klestinčią visuomenę. Tačiau reikia sprendimo – tokio, kuris atsispindėtų kasdieniuose veiksmuose. Pradžiai tas sprendimas galėtų būti labai paprastas – kasdien keliolika kartų per dieną savęs klausti: „Ar tai, ką dabar darau, darytų švedas ar danas? Ką jie darytų mano vietoje?“. Ir, sugalvojus atsakymą, kibti į darbus. Labiau nei kas kita slogią nuotaiką naikina nuoširdus ir perspektyvus darbas.

 

Viena mano mėgstamiausių citatų yra Jimo Rohno „Jei tu pasikeisi – viskas tau pasikeis!“. Kalta ne vyriausybė, ne bloga ekonominė padėtis, ne netikę tėvai – kaltas nenoras pasikeisti. Šis nenoras keistis, skendėjimas žlugdančiose vertybėse judaizme vadinamas Egipto nelaisve. Savu laiku žydai taip pat buvo Egipto nelaisvėje – bet tik pažvelkite, kaip jie pasikeitė! Nepasikeitusiems ateities nėra, ten tik vis didesnė ir baisesnė neviltis. Pasirinkimas iš tiesų skurdus – pasikeisti arba žlugti.

 

Jei supratai, kad eini ne ta kryptimi, reikia sustoti, apsisukti ir pradėti keliauti reikiama kryptimi. Ne aikčioti, kad taip ilgai ėjai ne tuo keliu, ne raudoti, kad taip ilgai teks eiti į laimę, o pradėti žingsniuoti. Greičiau pradėsi - greičiau atžygiuosi. Užvis geriausia žinia yra ta, kad guvus žingsniavimas reikiama kryptimi ir yra pati laimė.

 

Šiandien 18 val. kavinėje „Bambukas“ Vilniuje, Žvėryne, skaitysiu paskaitą apie vaikų auklėjimą. Šioje paskaitoje apie pusė turinio bus judėjų išmintis vaikų auklėjimo srityje, kita pusė –mano asmeninė patirtis. Jei norėtumėte sužinoti, kaip auklėju savo vaikus, prašome skambinkite Gintarei tel. 8 698 000 58.