Kaip danguje, taip ir ant žemės

2012 vasario 26 d.

 

Vasario 22 dieną su grupe visuomenininkų lankėmės pas gen. prokurorą Darių Valį. Mėginome jį įtikinti, kad pagaliau imtųsi tirti rezonansines bylas ir perdavinėti jas į teismą. O tose, kurios jau teisme, tinkamai atliktų kaltinamajai pusei priderančius veiksmus. Pavyzdžiui, pareikšti įtarimus L.Stankūnaitei, kad išvis nebeliktų klausimo dėl mergaitės perdavimo įtariamai pedofilų bendrininkei.  

 

D.Valui labiau norėjosi kalbėti apie prokuratūros reformą, kuri turėtų sumažinti viršininkų skaičių ir įvesti daugiau kontrolės. Į mūsų rūpesčius buvo atsakinėjama, kad tas bylas tiria atskiri prokurorai, ir kad D.Valys jais visiškai pasitiki. Tačiau gen. prokuroras gali bet kada paprašyti pateikti jam bet kurią bylą. Šia teise D.Valys, kaip paaiškėjo iš pokalbio, nemato reikalo naudotis.

 

Susitikime dalyvavo ir du D.Valio padėjėjai: I.Mikelionis ir D.Raulušaitis. Šie visaip stengėsi mus įtikinti, kad prokurorai žino geriau, nes jie mato bylos medžiagą, o mes ne. Iš tiesų, įstatymas draudžia piliečiams susipažinti su bylos medžiaga. Tačiau pedofilijos byloje įvyko wikileaks, ir mes tą medžiagą iš tiesų matėme. Mūsų nuomone, ten daugiau nei pakankamai pagrindo pareikšti L.Stankūnaitei įtarimus.

 

Išgirdę apie tai, kad matėme bylos medžiagą, prokurorai aiškiai pagyvėjo. I.Mikelionis pradėjo piktinis, kad tai nusikaltimas, paprašė nurodyti, iš kur tą medžiagą gavome. Mes, žinome, atsisakėme tai padaryti. Tada jis mums išpyškino tiradą, kad tai teisinis nihilizmas. Tačiau nei prieš tai, nei po to mūsų susirūpinimas, kad, sprendžiant pagal tą bylos medžiagą, dangstomas nusikaltimas, vadovaujančių prokurorų pernelyg nesujaudino.

 

Žinome tokią patarlę: Kaip danguje, taip ir ant žemės. Matematiškai tai atrodytų taip: dangus  = žemė. Taip žiūrint, nebus klaidos dėmenis apkeisti vietomis: kaip žemėje, taip ir danguje.

 

Iš tiesų, vasario 25d. „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai tai patvirtina. Čia skaitome, kad Katalikų bažnyčios nuncijus Vašingtone Carlos Marios Vigano rašė popiežiui laišką, kuriame kalba apie tai, kad Šventajame soste yra kiaurai įsigalėjusi korupcija ir kyšininkavimas. Jis taip pat rašė ir apie Vatikano nenorą bendradarbiauti su Italijos teisėsauga.

 

Vatikano reakcija į šį laišką? Vatikanas puolė įnirtingai ieškoti, kas tą laišką nutekino visuomenei. „Jiems už tai (už informacijos paviešinimą – AG ) gresia sunkios bausmės: bylos už valstybinių paslapčių išdavimą. Kaltinininkai, be jokių abejonių, bus išsiųsti iš Vatikano“.

 

Taigi ir mūsų gen. prokuratūra, ir Vatikanas šiuo atžvilgiu atrodo visiškai vienodai. Atrodo kaip mafija, kuriai įdomu išsiaiškinti tik tuos nusikaltimus, kurie padaryti prieš jų narius. Kitais atvejais nusikaltimai dangstomi ir rūpestingai prižiūrima, kad informacija nenutekėtų į išorę. Mafija, kaip žinome, rūsčiai baudžia tuos, kurie nutekina jų paslaptis.

 

Korupcija ir kyšininkavimas nesvetimi ne tik Vatikanui, bet ir Lietuvos katalikų bažnyčiai. Neseniai gavau informacijos apie tai, kad konservatoriai su Bažnyčios hierarchais buvo susimokę plauti biudžeto pinigus. Konservatoriai pervesdavo bažnyčiai dideles pinigų sumas neva tai karių sielovadai ar bažnyčios remontui, o už šiuos pinigus Bažnyčia sutikdavo papolitikuoti ir paragindavo tikinčiuosius balsuoti už konservatorių kandidatus. Tikrai įdomus straipsnis,  žr nuo 2 psl.

 

V.Pociūnas prieš mirtį yra pasakęs, kad „VSD sieja KGB ir žydrumas“. Išgirdau baisų faktą apie tai, kaip KGB sovietmečiu maitojo Katalikų bažnyčią. Jei Bažnyčioje atsirasdavo koks nors žydriukas, KGB pasirūpindavo, kad šis būtų perkeltas į kunigų seminariją. Visa, kas vykdavo kunigų seminarijoje, žinoma, būdavo kruopščiai fiksuojama.  

 

Giedrė Gorienė iš „Karšto komentaro“ man pasakojo, kad, panašiai kaip ir aukščiau minėtame straipsnyje, ją buvo išsikvietęs S.Tamkevičius ir auklėjo, kad negalima negražiai rašyti apie „tai, kas šventa“. Tuo atveju, kaip ir su „Laisvo laikraščio“ žurnaliste, S.Tamkevičiui bendros kalbos rasti nepavyko.

 

Giedrė man minėjo, kad praktiškai kiekvienoje išpažinties kabinoje yra įrengtos pasiklausymo blakės. Išpažinčių klausosi ne tik kunigai, bet ir VSD. Ji minėjo vieno kunigo pavardę, kuris atsisakė savo bažnyčioje leisti įrengti tokias blakes. Jo pavardė – K. Bulota.

 

Taigi Bažnyčia nevaržomai šnipinėja, kyšininkauja, žydrauja. Savų nusikaltėlių nebaudžia, bet dangsto nusikaltimus ir persekioja juos viešinančius. Lygiai tuo pačiu užsiima ir mūsų valdžia. Tad turbūt bus visai ne per drąsu sakyti, kad koks mūsų „dangus“, tokia ir „žemė“. Jei norime geresnės "žemės", visų pirma mums reikia pasirūpinti geresniu "dangumi".