Kaip buvo prikelta hebrajų kalba

2013 09 16

1881 metais iš Lietuvos kilęs žydas Eliezeris Ben-Jehuda (Eliezer Ben-Yehuda) emigravo į Palestiną ir staiga suprato, kad visi imigravę žydai kalba skirtingomis, jam nesuprantamomis užsienio kalbomis, dėl ko jo naujagimio sūnaus apipjaustymo apeigų organizavimas sukėlė aibę problemų. Ir tada E. Ben-Jehuda nusprendė pašvęsti savo gyvenimą tam, kad žydai imtų kalbėti viena visiems bendra kalba. Apskritai kalbant, žydai tokią kalbą jau turėjo – tai ivritas, arba kitaip, hebrajų kalba, bet ja, kaip gimtąja, niekas nekalbėjo maždaug nuo trečiojo amžiaus prieš Kristų. Ji buvo vartojama tik pamaldoms.

Privilegiją tapti pirmuoju atgaivintos šnekamosios hebrajų kalbos vartotoju E. Ben-Jehuda nusprendė suteikti savo sūnui Ittamarui. Bet čia iškilo tam tikrų problemų, kadangi Senajame Testamente nebuvo tokių žodžių, kaip, pavyzdžiui, „garvežys“. Tad norint išmokyti Ittamarą to, kas vyko pasaulyje nuo pat Romos imperijos susikūrimo, teko sugalvoti daugybę naujų žodžių. Tai gali pasirodyti netgi įdomu, tačiau...

Kadangi tuo metu buvo tik du naujojo varianto šnekamosios hebrajų kalbos vartotojai, E. Ben-Jehuda uždraudė savo sūnui bendrauti su kuo nors kitu, išskyrus save. Kai į namus ateidavo svečių, Itamarui liepdavo eiti gulti, kad jis atsitiktinai neišgirstų žodžio, pasakyto svetima kalba.

Vieną kartą E. Ben-Jehuda netikėtai užtiko savo žmoną dainuojančią vaikui rusišką dainą. Jis taip įsiuto, kad ėmė laužyti stalą (baisu ir pagalvoti, kiek naujų žodžių berniukas išgirdo šios scenos metu). Prieita iki to, kad vargšui Ittamarui buvo uždrausta klausytis net garsų, kuriuos leidžia gyvūnai.

Tačiau, reikia pripažinti, mokymas davė savo vaisių. Po kurio laiko kiti žydai ėmė leisti savo vaikus mokytis pas E. Ben-Jehudą, ir, galų gale, ivritas tapo valstybine Izraelio kalba.

Šaltinis: http://www.balsas.lt/News/print/624808

AG Iki šiol tai vienintelis atvejis pasaulyje, kai buvo prikelta mirusi kalba