Kaip A.Mamantovas popiežių nufotografavo

2012 liepos 26 d.

 

Mano draugai katalikai atsiuntė įdomią nuorodą: Palaikymas yra : ) . Pasirodo, Andrius Mamantovas nuvyko pas jo šventenybę popiežių, papasakojo kad Lietuvoje rengiamas toks satanistų festivalis „Velnio akmuo“, ir Jo Šventenybė jam mielai papozavo :)

 

Na, o jei rimtai, tai katalikų pozicijos „Facebooke“ labai silpnos. Kur tik jie pabando ką nors papropaguoti, tuoj užplūsta komentarų gausa, ir jiems palankių praktiškai nebūna. Dar 2009 metais, bendraudamas su „Carito“ vadovu kunigu R.Grigu, pasakiau jam seną žydišką pranašystę, kad atėjus tam tikram laikui krikščionys patys lips ant savo bažnyčių stogų numušinėti nuo jų kryžių.  Tada jis, aišku, rimtai į tai nepažiūrėjo. Panašu, kad ši pranašystė, bent jau „Facebooko“ erdvėje, šiandien jau pildosi.

 

O mes tęsiame Bažnyčios naujienas. Karo metais, pasirodo, Katalikų bažnyčia Chorvatijoje turėjo savo naikinimo stovyklas. Svarbiausiai, įkurtai Jasenovec mieste, vadovavo pranciškonų vienuolis, o dauguma žudikų buvo šio ordino nariai („broliai“). „Broliai“ ten žudė serbus ortodoksus ir žydus. Iš viso jie išžudė tarp 300 – 600 tūkst. žmonių. Žudynės buvo tokios žiaurios, kad net naciai pradėjo kreipti dėmesį. Apie tai buvo informuotas fiureris. Jis nieko dėl to nedarė. Apie tai žinojo ir popiežius. Taip pat nieko nedarė.

 

Karo Vietname metu JAV teikiama pagalba gyventojams nemokamai buvo dalinama tik katalikams (5 proc. gyventojų, tačiau prezidentas tuo metu katalikas, šį postą užėmęs amerikiečiams padėjus suklastoti rinkimų Pietų Vietname rezultatus). Čia protestuotojams buvo atidaryta koncentracijos stovykla, kuriose 1955 – 1960 metais pabuvojo iki 0,5 mln. žmonių. Šios stovyklos netruko pavirsti mirties stovyklomis. Apytikris nužudytų skaičius -  80 000.

 

1976 metais Vokietijos Wrzburgo mieste mirė 23 metų studentė Anneliese Michel. Ji mirė iš bado, po ilgų egzorcistinių seansų, kuriais bažnyčios tarnai mėgino iš jos išvaryti velnią. Jos kūnas buvo nusėtas žaizdomis. Tėvai, abu fanatiški katalikai, buvo teisiami už būtinos pagalbos nesuteikimą. Kunigi, žinoma, nubausti nebuvo. Tokių atvejų Vokietijoje nemažai; šis iškilo viešumon tik dėl mirtinos baigties.

 

1994 metais, kai Ruandoje vyko etninės skerdynės, kuriose per keletą mėnesių išskersta apie 0,5 mln. žmonių, katalikų kunigai aktyviai dalyvavo žudynėse. Vienas kunigas iš Ruandos sostinės Kigalio, Athanase Seromba, Šventosios šeimynos bažnyčios galva, pats organizavo žudynes. Net ir praėjus dviem metams vietiniai katalikai nežengia į jo bažnyčią. Rašoma, kad Ruandoje praktiškai nėra bažnyčios, kuriose genocido metu nebūtų žudomi pabėgėliai. Yra nemažai liudininkų, kad klierikai išdavinėjo pas juos besislapstančius tutsius jų persekiotojams.

 

Šias naujienas paėmiau iš

http://balawegaya.wordpress.com/2011/03/06/the-criminal-history-of-christianity/

 

Kodėl krikščionims taip niežti nagai, jei tik leidžia aplinkybės, žudyti aplinkinius? Evangelijose, ypač pagal Joną, nuolatos akcentuojama, kad žmogui kokios nors vertės D-vo akyse suteikia tik tikėjimas į Kristų. Jei taip, tuomet nėra tokio žingsnio, kuris būtų per žiaurus, kad įtikintum savo paklydusį artimą įtikėti. Dar 5 amžiaus pradžioje „didysis humanistas“ Augustinas išaiškino, kad bažnyčia, kankindama žmogų, padeda jam „ateiti pas Kristų“. Kadangi netikinčiojo gyvenimas, evangelijų požiūriu, ir šiaip nieko nevertas, tai ištikimi tikintieji nieko pernelyg bloga vis tiek nepadarys, jei šiek tiek netikintįjį pakankins. Juk jie neturi ko pražudyti (netikintis, kaip ne kaip, vis tiek keliautų į pragarą), o sėkmės atveju laimėti galima viską.

 

Jei turėsite debatų su krikščionimis, pravartu būtų po ranka turėti šį įrankį – krikščionių nusikaltimų chronologiją. Čia surašytų nusikaltimų gausa tikrai nepaliks jūsų be argumentų kad ir ką norėsite įrodyti.

 

O čia trumpas dokumentinis filmas apie tai, kaip Vatikanas tvarkosi su seksualiniais nusikaltėliais savo tarpe: http://topdocumentaryfilms.com/sex-crimes-and-the-vatican/