Kada judėjams leidžiama nevykdyti įstatymo?

2012 balandžio 26 d.

 

Visuomenėje vis labiau įsibėgėja nepaklusnumo neteisingiems įstatymams nuotaikos. Štai šiandien ekspertai.eu skelbia keliasdešimties žmonių manifestą, kad jie yra pasiryžę asmeniškai nukentėti, tačiau nepaklus su teisingumu aiškiai prasilenkiantiems teismo nutarimams, susijusiems su mergaitės gyvenamosios vietos nustatymu.

 

Sovietmečiu tokius pareiškėjus sodindavo į kalėjimą. Po to – į psichiatrinę ligoninę. Vėliau apsižiūrėjome, kad taip su šiais žmonėmis elgtis buvo ne tik neteisinga, bet ir nusikalstama. Deja, nepriklausomoje Lietuvoje buvo paskelbta amnestija visiems tiesos persekiotojams prisidengiant nusikaltimų senatimi. Todėl tiesą ginančius disidentus ir vėl mėgina persekioti.

 

Ar mes galime nesilaikyti oficialių įstatymų, ir, jei taip, tai kada? Pateiksiu, kiek tai leidžia mano žinios, judėjų nuomonę šiuo klausimu.

 

Talmude (Nashim, Gittin 10b, Nezikin, Bava Kamma 113a) yra priesakas diasporoje gyvenančiam žydui laikytis jį priėmusios šalies įstatymų. Šis žydų įstatymas aramėjų kalba skamba Dina di malkuta dina (šalies įstatymas – privalomas įstatymas). Taigi žydai turi pareigą laikytis šalies, kurioje gyvena, įstatymų. Piktybinis nesilaikymas yra toks baisus nusikaltimas, kad už tai Toros teisme nusikaltėlis gali būti nuteistas netgi myriop.

(Tai yra, patys žydai teoriškai gali nuteisti savąjį myriop, jei jis nevykdo karaliaus įsakymo. Tačiau mirties bausmė Toros teisme yra veikiau teorinė – praktiškai judėjai beveik niekuomet netaiko mirties bausmės. Vienintelis atvejis 20 amžiuje – žydai įvykdė mirties bausmę holokausto architektui A.Eichmanui)

 

Iš kitos pusės, pačioje Toroje yra daugybė priesakų, kad būtina laikytis D-vo įstatymų (universaliosios moralės dėsnių). Čia citatų ieškoti nebūtina, galite atsiversti Pakartojimo knygą, kuri pilna nuorodų į tai, kokių įstatymų reikalauja laikytis D-vas nenurodant išimčių.

 

Taigi judėjui privalu paklusti tiek dangiškiesiems, tiek žemiškiesiems įstatymams. Tačiau ką daryti, jei šie įstatymai, neduok D-ve, vienas kitam prieštarauja?

 

Tora - gyvybės vanduo, kurios nesilaikydama žmonija pasmerkta subandinėti ir per tai save susinaikinti. Todėl rabiai, nors gyvybę laiko absoliučia vertybe, šioje vietoje daro išimtį: jei žydą verčia nusilenkti stabams, tai jis turi verčiau mirti nei įvykdyti įsakymą. Iš to matome, kad D-vo valia yra absoliuti tiesa, ir jai nusiženginėti negalima jokiomis aplinkybėmis. Savaime aišku, kad kai žemiškieji įstatymai prieštarauja D-vo valiai (universaliesiems moralės dėsniams), žydui tai užtraukia pareigą nepaklusti valdovo įstatymui.

 

Visgi žmogus, prieš išdrįsdamas nepaklusti žemiškiesiems įstatymams, turi būti labiau nei tikras, kad gojų įstatymas iš tiesų pažeidinėja moralę ir užtraukia pareigą priešintis. Jei jis suklydo, judaizmas laiko, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ir tuomet šiam žmogui iš tiesų priklauso rūsti bausmė. Todėl nepaklusti pasaulietiniam įstatymui turi teisę tik moraliai išprusę žmonės, t.y. tie, kurie tiksliai žino žydų įstatymo išvadą tuo konkrečiu atveju.

 

Judaizme yra surašyti 7 priesakai nežydams. Vienas iš jų skelbia: Steigti teismus ir vesti į juos nusikaltėlius. Jei to nedaroma, tokia gojų visuomenė praranda galimybę išgyventi ir yra pasmerkta išnykti.

 

Žydas gali pasirinkti paprasčiausiai pasitraukti iš tokios šalies ir įsikurti kitoje visuomenėje, kurioje nedominuoja bedieviai. Arba jis gali aktyviai priešintis ir priimti tai, kad dėl viešo nepaklusnumo gali netekti savo turto, laisvės ar net gyvybės. Tačiau abiem atvejais jis vykdo Viešpaties valią ir todėl Šis jį globoja bei išklauso jo maldų. Todėl disidentas, stojęs už teisingumą, anksčiau ar vėliau neišvengiamai laimės.