Ką apie V.Landsbergį mano jį pažįstantys žmonės?

2012 vasario 17d.

 

Jei skaitėte „Sėkmingos tautos idėjos“ knygą, tai tikriausiai prisimenate, kad vienu svarbiausių visuomeninio mąstymo iškraipymų paminėjau antilandsbergizmą. Šioje knygoje (2008m.) rašiau: „Ilgai niekaip negalėjau jo suprasti, kol nepradėjau analizuoti

kolektyvinio mąstymo klaidų. Antilandsbergizmas yra visoms pokomunistinėms visuomenėms būdingas reiškinys. Rusijoje keiksmažodis yra B. Jelcinas, Lenkijoje – L. Valensa, o

ne taip jau seniai antilandsbergizmo virusu užsikrėtė ir Ukraina. Tai rodo, kad reiškinys yra universalus ir mažai ką bendra turi su pačiu nekenčiamuoju“.  

 

Neseniai ėmiausi nedidelio tyrimo. Apklausiau keletą žmonių, kurie gana artimai pažįsta V.Landsbergį ir visiems uždaviau tą patį klausimą: kiek tautinė alergija nepriklausomybės kovų lyderiui, kiek tai leidžia spręsti jūsų žinojimas, yra pagrįsta? Paprašiau nurodyti, jei pagrindo neapykantai jie manytų esama, kurie konkrečiai kaltinimai V.Landsbergiui yra tikri.

 

Apklausiau 4 žmones: nepriklausomybės akto signatarus Kazį Sają, Romualdą Ozolą, Vidmantę Jasukaitytę, o taip pat laikraščio „Karštas komentaras“ leidėją Giedrę Gorienę.

 

Pradėsime nuo K.Sajos. Šis iškilus rašytojas iškart susijaudino vos išgirdęs klausimą ir pradėjo energingai aiškinti, kad toks lietuvių požiūris yra tautos gėda. Jis mato kai kurių prof. V.Landsbergio klaidų, tačiau jos nė iš tolo nepateisina tokios nuožmios neapykantos. Jam gaila, kad profesoriui tenka šią neapykantą išgyventi.

 

Romualdas Ozolas: šis buvęs artimas V.Landsbergio bendražygis buvo santūriausias. Jis mano, kad V.Landsbergio biografijoje yra neaiškių detalių. Pirmuoju pavyzdžiu pateikė „brolio“, kaip išsireiškė gerbiamas signataras, Gabrielio Landsbergio – Žemkalnio paslaptingą grįžimą iš tremties sovietiniais metais, kai tremtiniai dar negrįždavo. Tas rodytų, R.Ozolo nuomone, kad šis žmogus veikiausiai bendradarbiavo su KGB. Tačiau į pakartotinį mano klausimą, ar, jo nuomone, tokia baisi neapykanta yra pateisinama, atsake, kad ne.

 

Vidmantė Jasukaitytė: prisipažino, kad savu laiku V.Landsbergio labai nemėgo, tačiau dabar esanti entuziastinga jo gerbėja.  Vidmantė sako, kad profesorius yra labai stipri asmenybė, tačiau tai, kad jis nebuvo teisininkas ar ekonomistas, vertė jį pasikliauti kitais žmonėmis. Šie jam gerokai pridirbo. Tai politikas, kuris niekuomet neišdavinėjo savo principų. Dabar, kaip teigia Vidmantė, žmonės jau pradeda suprasti, kad V.Landsbergis yra jų geriausia viltis. Profesorius taip pat tai jaučia, todėl pradeda atsigauti.

 

Giedrė Gorienė: savu laiku V.Landsbergio nurodymu pas juos į laikraštį veržėsi saugumiečiai, darė kratas. Giedrė nuvyko pas V.Landsbergį ir asmeniškai jam išdėjo ką apie jį galvojanti. V.Landsbergis pripažino, kad jį suklaidino aukštas saugumo darbuotojas, pripasakojęs, kad jų veikla yra grėsmė nac. saugumui. V.Landsbergis ir G.Gorienė širdingai pasišnekėjo ir nuo to laiko tapo draugais. V.Landsbergis mielai publikuoja savo mintis laikraštyje „Karštas komentaras“. G.Gorienė sako, kad tai vienintelis politikas, kurio sprendimus lemia visų pirma vertybės.

 

Aš turiu tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Įsivaizduokite, jei atsiranda žmogus, kuris be jokio gėdos jausmo viešai dergia savo motiną. Manau, kiekvienam turėtų būti aišku, kad tokiam kažkas dvasioje negerai, ir kad jo nelaukia šviesi ateitis. O mes ėmėme taip dergti nepriklausomybės kovų lyderį. Po to dar stebimės, kad valstybė nesivysto kaip mes norėtume! Tačiau jei niekiname disidentus, laisvės kovotojus, jei niekiname šviesesnius protus, tai mūsų vadais bus tik visokie šarikovai. Tada skendėsime neviltyje ir mums drebės (o ir dreba) rankos, į ką čia nukreipus savo įsiūtį. Todėl geras V.Landsbergio vardas yra mūsų nacionalinis interesas, o dergėjų pažabojimas – kova už šviesią Lietuvos ateitį.

 

Jei jums brangi Lietuva, ginkite mūsų šviesuolius nuo blevyzgotojų! Kai mums bus įprasta dergėjus statyti į vietą, toks reiškinys kaip nežaboti juoduliai komentaruose pagaliau paliks mūsų iškankintą šalį. Kai mūsų kalba išsivalys iš juodulių, tada prašviesės ir gyvenimas. Parodykime man, kaip žmogus kalba, ir aš jums tiksliai pasakysiu, kokia jo ateitis.