Jei tautai trūksta savikritiškumo, ji pradeda užsiiminėti saviplaka

 

 

Iš pradžių toks etnosas kelia save į padanges, vaizduoja save kaip nepagrįstai neįvertintą. Pavyzdžiui, lietuviai mėgsta save vaizduoti istorinėmis aukomis. Arba KBG, FSB, valstybininkų sąmokslų aukomis. Susiranda kokių tik nori priežasčių, kad tik galėtų pateisinti savo neveiklumą ir kažkaip išsaugoti gerą veidą.  

Nesavikritiškumas sukelia aplinkinių reakciją ir jie ima tos tautos atstovus nuleidinėti ant žemės. Iš pradžių iš užsienio ar iš tautinių mažumų pasigirsta švelnios pastabos, kurios palaipsniui virsta vis kandesnėmis. Galiausiai kitos tautos tokiai pradeda jausti antipatiją. 

 

Nesavikritiškos tautos viduje taip pat vyksta pagiežos kaupimo procesas. Kadangi tokia tauta visuomet teisi, jiems niekaip nepateisinama, kad tai neatsispindi tikrovėje. Prasideda vidinių niekšų, priešų paieškos (nepaminėjau, kad ir išorinio).  Žodžiu, nesavikritiškos tautos atstovai panyra į atpirkimo ožių paieškas, o vėliau paskęsta tarpusavio kaltinimuose. Galų gale viskas baigiasi tuo, jog ši tauta ima rimtai savęs nekęsti. Nesavikritiškos tautos mąstymas plaikstosi tarp didybės manijos (Lietuva - lietuviams!) ir saviniekos (ko čia gali tikėtis iš tų litofcų). Vis dažniau šios tautos atstovai imasi sadomazochistinių veiksmų savo ir savo tautiečių atžvilgiu. 

 

Sadistiniai veiksmai – siekis savo tautiečius nubausti už jų blogumą. Nemokėsiu mokesčių, emigruosiu, nepadėsiu patekusiems į bėdą, pirksiu ne savo šalies prekes.

Mazochistiniai veiksmai – tai pasyvus keršijimas. Jei mano tauta tokia menka, jei visi tokie niekingi, tai man telieka nusigerti, nusižudyti, kvailioti ten, kur pilietinė pareiga reikalauja rimtumo (pvz., per rinkimus).

 

Bet kuriuo atveju, išeitis yra pradėti blaiviai vertinti situaciją, imtis protingų veiksmų. Jei sutinkate, kad pasitarnauti tautai yra prasmingai nugyventas gyvenimas, tai turi atsispindėti jūsų poelgiuose. Sėkmingas pilietis turi nusistatyti sau tikslų ne tik šeimos ar karjeros, bet ir santykių su visuomene srityje. Mes visų pirma kiekvienas turime pasirūpinti pačiu savimi, po to savo artimaisiais, tačiau turtingai nugyventas gyvenimas reikalauja ir kad nuveiktum šį bei tą naudingo ir savo tautai. Gera žinia yra ta, kad tie, kurie aktyviai veikia šiuo lygiu, paprastai nebadauja. Kaip pastebėjo Mahatma Gandis, jei žmogus visa širdimi atsidavęs tarnauja bendruomenei, jo asmeniniais poreikiais kažkas kažkaip stebuklingai pasirūpina.

 

Todėl niekaip negaliu sutikti, kad pilietiškas elgesys yra auka. Priešingai, nepilietiškas elgesys savo savo gyvenimo niveliavimas. Jei norite išties sėkmingo gyvenimo, tai visuomeninė erdė yra perspektyviausia vieta save realizuoti. Tačiau nepabandęs - nesužinosite. Jei domitės sėkmingu gyvenimo būdu, tai žinote, kad pirma pastangos, po to - atlygis.