Froidizmas

Visi girdėjo, kad Z. Froidas pervertė mūsų suvokimą apie save. Tačiau tikriausiai ne visi sugebėtų pasakyti koks tas suvokimas buvo iki tol ir kokiu tapo po Froido. Tad trumpai apie tai.

Iki Z. Froido žmogus save matė kaip amžinai teisųjį. Mano įsitikinimai yra tik teisingi, o to patvirtinimas – tai, kad aš jų laikausi. Kiti kartais galėjo turėti savo tiesas, ir jos taip pat galėjo būti (galėjo ir nebūti) teisingos, tačiau tai nekeitė esmės – aš esu teisus, nes tuo tikiu. Todėl būta tiek karų dėl to, kurių pažiūros teisingos.

Tais atvejais, kai pažiūros būdavo akivaizdžiai neteisingos, to priežastimi būdavo įvardijamas velnias. Pavyzdžiui, pamišėlis yra pamišėlis dėl to, kad jam teisingai mąstyti trukdo įsiskverbusi piktoji dvasia. Jei ji netrukdytų, žmogus vėl viską skaidriai praregėtų – taip, kaip aš!

Z.Froidas moksliškai pažvelgia į mąstymą ir atranda ten daug betvarkės. Pasirodo, vien tai, jog žmogus laikosi vieno ar kito įsitikinimo, dar visai nereiškia, kad jis optimaliai teisingas. Vieni įsitikinimai veiksmingesni, kiti mažiau veiksmingi. Pavyzdžiui, jei norėsite suvilioti merginą ir prieisite įsibaiminęs, tai neveiksminga strategija. O jei elgsitės taip, tarsi jau verstumėte ją į lovą, tai veiksmingiau.

Vadinasi, tiesos matas yra ne mano tikėjimas, o kažkoks abstraktus atramos taškas – psichinė tikrovė. Psichinės tikrovės paisome tuomet, kai ją įsisąmoniname (atrandame kokios mąstymo strategijos veiksmingos ir kokios ne) ir ja vadovaujamės.

Iš froidizmo ir kyla Sėkmingos asmenybės judėjimas. Mes privalome įsisąmoninti, kaip elgiasi sėkmingi žmonės ir padirbėti su savimi, kad elgtumėmės ne prasčiau. Mane ši idėja visiškai užvaldė ir veikiausiai nepaleis iki gyvenimo pabaigos.

Z.Froido pasekėjas K.G.Jungas pastebėjo, kad panašūs psichiniai procesai veikia ir kolektyvinę sąmonę. Jis tyrinėjo kokios jėgos ją formuoja ir keičia. Atrado, kad tai daro tam tikri simboliai – archetipai.  Pavyzdžiui, pradėk lietuviui kalbėti apie tyrą gintarą, jūros purslus, gūdžias girias, įveikiamus kryžiuočius, knygą prie verpeto skaitantį sūnelį ir jį užplūs šilti jausmai. Užpumpuokite jo sąmonę tokių jausmų, ir tada galėsime jį nukreipti kokiam tai veiksmui.

Man kolektyvinės sąmonės tyrimų kryptis jau keli metai pati įdomiausia. Pastebėjau, kad negalėsi būti tikras dėl savo asmeninės gerovės, jei visuomeniniame laive bus skylių ir tas laivas gali nuskęsti. Nėra prasmės visus pinigus kišti į prabangų buto remontą, jei gali išgriūti išorinės namo sienos.

Pažvelgiau į kolektyvinę sąmonę. Mūsų kolektyvinė sąmonė buvo visiškai nepaliesta froidistinių idėjų – visi aklai tvirtino, kad mūsų vertybės yra šventos, nes mes jomis tikime. Teko įvedinėti, froidistiniu stiliumi,  tikrovės matą – pradėti sverti, kiek kiekviena vertybė objektyviai veiksminga. Atsiskleidė, kad kolektyvinėje sąmonėje tragiškai stinga sąžinės – visi vaizduojasi teisiais, tačiau nedaro ar daro per mažai teisuoliškų veiksmų. Pavyzdžiui, visi niurna, kad valstybėje nėra teisingumo, tačiau retas kuris dėl to pakrutina pirštą. Reiškia, nėra sąžinės.

Froidizmas tvirtina, kad egzistuoja nuo tavęs nepriklausantis tikrovės matas, ir esi veiksmingas bei laimingas lygiai tiek, kiek šį matą supranti ir prie jo prisitaikai. Tad sekantis logiškas žingsnis norint išjudinti kolektyvinę sąmonę – įsisąmoninti kokia ta veiksminga tikrovė, kuriai paklusdami mes automatiškai išsispręstume savo šiai dienai tarsi neįveikiamas problemas.

Klaidingai ar ne, tačiau pažinti šią tikrovę nutariau studijuodamas judaizmą (nes jiems sekasi ten, kur mes norėtume, kad mums sektųsi). Juo labiau, kad ir pats Z.Froidas dalį savo idėjų paėmė iš ten (pvz. apie psichikos sluoksnius). Tautiečiai, pamatę, kad puolu jų „vertybes“ (pamenate, visi į tai užsimoję yra velnias), pradėjo mane raginti čiuožti sau į Izraelį ir nebepiktinti gerų žmonių savo intelektualiniais monais. O aš tarpu jiems atsakau, kad tai, kuo jie vadovaujasi, yra ne vertybės, o kenksmybės (tautinės kenksmybės – tai vertybėmis apsimetę nerezultatyvūs įsitikinimai). Nuo šiol lietuvybę kviečiu tapatinti ne su tais, kurie labiausiai užsispyrę vadovaujasi tomis tautinėmis kenksmybėmis, o su tais, kurie analizuoja savo sąmonę ir prisitaiko prie psichinės tikrovės, t.y. kurių nuomonės ir sprendimai tampa rezultatyvesni.

Ta proga dar siūlau paskaityti gana ilgą, tačiau labai svarbų straipsnį apie tai, kaip savęs pažinimo idėja skinasi kelią Rusijoje: http://www.rg.ru/2013/04/10/vera.html