Dergiamas Kristaus paveikslas

2012 spalio 3d.

 

Tikiuosi, jau girdėjote apie netrukus Vilniuje ketinamą parodyti spektaklį, kuriame bus išmatomis drabstomas Kristaus veidas. Iš pat pradžių ketinau ta tema pasisakyti, tačiau neprisiruošiau. Tai išėjo į gera. Dabar, kai pirmasis pasipiktinimo garas jau nuleistas, galėsiu pasidalinti dar negirdėtomis įžvalgomis.

 

Pirma, mes to spektaklio dar niekas nematėme. Pirma reikėtų pamatyti, tada geriau žinosi dėl ko putoji.

 

Antra. Nesu didžiausias krikščionybės šalininkas, tačiau jei krikščionybė yra niekinama tokiu būdu kaip aprašyta, kategoriškai pasisakau prieš. Idėjų kovoje turi būti laikomasi civilizuotų taisyklių – galima smogti aštriai, tačiau ne žemiau juostos. Esu neprievartos dvasiniame pasaulyje šalininkas. Patyčios iš tiesų yra psichologinio smurto priemonė. Jei krikščionybė yra bloga, turi rasti tinkamų argumentų tai pagrįsti, o ne blevyzgoti.

 

Trečia. Krikščionims jų teologija draudžia vaizduoti bet kokį dievybės paveikslą (2-as D-vo įsakymas, žr. Išėjimo kn. 20: 4). 1-asis D-vo įsakymas jiems draudžia turėti kitų dievų, tik Jį vieną (sūnums, marčioms ar kitokioms giminėms išimčių nenumatyta). Tad jiems draudžiama turėti Kristų kaip dievą ir jiems draudžiama, jei jį laiko dievu, kurti jo paveikslą.

 

Susidūrę su šia situacija galime suprasti, kad tie du įsakymai, jei krikščionys jų laikytųsi, juos būtų apsaugoję nuo panašių užsipuldinėjimų. Pavyzdžiui, musulmonai taip pat pažeidinėja priesaką neminėti D-vo vardo be reikalo - jie dažnai mini žodį Alachas (arab. Dievas). Jei šio žodžio be reikalo nekaišiotų, tai mums žodis Alachas nesisietų su islamu, t.y. mūsų sąmonėje netaptų kokiu tai ribotos konfesijos stabu. Na, o jei krikščionys savo dievybės veido nevaizduotų paveiksluose, kaip tai nedviprasmiškai draudžia 2-asis įsakymas, tada tokia problema prie jų niekuomet neliptų.

 

Tad pasityčiojimo iš D-vo fakto šioje istorijoje neįžvelgiu. Išmatomis tepamas stabas, kurį D-vas draudė kurti. Pasityčiojimo iš krikščionių jausmų – taip. Tačiau jiems verčiau jau reikėjo patiems nesityčioti iš D-vo ir netinkamų paveikslų nekurti.