Lieka pora dienų iki seimo rinkimų. Aš pats tą dieną būsiu rinkimų stebėtojas (DK, Aurelija Stancikienė) Liepkalnio g. 18. Jei kas eisite ten balsuoti – galėsime susipažinti.

Ką dar galime padaryti iki seimo rinkimų? Iki seimo rinkimų dar galime aktyviai dalintis savo nuomonėmis socialiniuose tinkluose. Tikrai daug žmonių dar neapsisprendę. Jei aiškiai pasisakysite už vieną ar kitą kandidatą, tai turės poveikį.

Ar mūsų vaikai užaugę bus vergai?

2012 spalio 12d.

Iškart norėčiau pasakyti, kad po rinkimų mano idėjinė veikla praktiškai nutrūks. Manau, kad atėjo laikas man nuo to pailsėti, ir jums leisti pailsėti nuo manęs. Kodėl taip nusprendžiau? Priežasčių yra keletas.

Pirma, per šiuos metus apleidau kitas svarbias gyvenimo sritis, ypač santykius su žmonėmis. Man reikėjo šią sritį užspausti, nes kai esi pats vienas ir dar iš visų pusių puldinėjamas, tiesiog negali teikti didelės reikšmės santykiams su žmonėmis. Dabar man reikia pabūti ramiau tam, kad atgaučiau vidinį balansą.

Antra priežastis – pastebėjau, kad naujos idėjos išpopuliarėja po pauzės viešajame gyvenime. Savu laiku N.Oželytė atrodė kaip besaikė skandalistė. Ji prisipažino, kad nutraukė savo viešus pasisakymus po to, kai įsitikino, jog vis tiek niekas jos minčių rimtai nepriima (rekomenduoju jos pasakojimą per webseminarai.lt). Tas pat ir su V.Landsbergiu. Anksčiau jo pasisakymai kėlė tik panieką, o dabar jau daugumos priimami su pagarba. T.Venclova savu laiku taip pat buvo visų atstumtas. Dabar jo retai pasirodantys straipsniai tampa įvykiu.

Vadinasi, naujoms idėjoms paprasčiausiai reikia leisti inkubuotis.

Trečia. Jau ir taip viską pasakiau. Kas norėjo, tas suprato ir pradėjo daryti. Kas nepradėjo, tai tikriausiai ir nepradės. Rabiai sako, kad jei žinai, tačiau nedarai, tai iš tiesų nieko dar nežinai. Vadinasi, visą tą laiką kalbėjau kurčiajam.

Tačiau tiems, kurie vis tiek nenori skirto laiko viešajai veiklai, turiu Jums sukrečiančią  žinią: mūsų valstybę jau baigia užvaldyti autoritarinės jėgos, kurių centras yra prezidentūroje. Seimo nariai tampa pastumdėliais, antikonstitucinės jėgos sau leidžia juos neteisėtai sekti ir bauginti. Šie paklūsta neteisėtiems veiksmams. Apie tai puse lūpų prabilo ir seimo pirmininkė: http://www.ekspertai.eu/kada-tauta-prareges-arba-kam-skambina-varpai/

Atėjo lemiamas metas, kai sprendžiasi, ar mūsų vaikai užaugę bus vergais. Mes taip ir nesupratome, kad gyvenimas yra ne malonumų pakalnė, o kova, įskaitant ir nuolatinę kovą už savo laisvę. Atsisakiusieji pakovoti už laisvę savo vargų nesusimažins. Tiesiog šie pasislinks arčiau kūno – teks nuolatos sunkiai grumtis už buitinį išgyvenimą.

Seimo pirmininkei, kuri su kitais valdžiažmogiais gėdingai stebėjo valstybės užvaldymą, reikėtų pasimokyti disidentystės iš N.Sadūnaitės: http://www.bernardinai.lt/tv/laida/685/laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-vi-zmogus-laisvas-tiek-kiek-laisves-jo-sirdyje. Tikiuosi, šis pasakojimas įkvėps tautą drąsiai priešintis neteisingumui, nes elgtis priešingai yra ne tik nežmogiška, bet ir veda prie dar didesnio įkalinimo.

Kitas disidentas, A.Terleckas, yra taikliausiai apibūdinęs su kuo turime reikalą: „Valdžioje sėdi bailiai ir niekšai“. Prisiminkite, kad jei su jais taikstotės ir leidžiatės jų apvaginėjami, tai laižote padus bailiams ir niekšams. Ir jei nenustosite to daryti tuoj pat, tai tuo gal visą gyvenimą užsiiminės jūsų užaugę vaikai.

PS Į straipsnių skiltį įdėjau kitą straipsnį su svarbia įžvalga: Skausmo nauda dvasinei sveikatai.