Apie indišką sveikatos sistemą

Mums neretai pasakoja, kad ajurveda ir joga yra vaistas nuo ligų, o palyginus su tuo mūsų medicina nieko neišmano. Kadangi mano mama sveikuolė, gerai pažįstu sveikuolių judėjimo lyderius, esu išmėginęs visa, ką siūlo šis judėjimas (įskaitant ir maudymąsi žiemą).

Tikrai neabejoju, kad ajurveda – sveikuoliškiausia gyvensenos sistema. Tikrai padarysite savo kūnui didžiulę paslaugą jei protarpiais užsuksite į jų restoraną ar taisysite tuos principus namuose.

Visgi bendrai paėmus Indija mums joks etalonas sveikatos srityje. Pagal gyvenimo trukmę – o tai vienas pagrindinių šalies sveikatingumo kriterijų - Lietuva yra 73 vietoje, Indija – 138-oje. Įdomu, kad vyrų trukmė beveik sutampa, tačiau gerokai išsiskiriame pagal moterų gyvenimo trukmę 67 ir 79 metai (žr lentelę).

Kodėl Indija, nepaisant to, kad turi, mano nuomone, geriausią sistemą kūno sveikatai palaikyti, atsilieka nuo mūsų pagal gyvenimo trukmę, o ir apskritai pagal daugumą sveikatos kriterijų?

Priežastis aiškėja tuomet, kai paimsime ne vien ajurvedą, bet visą indišką gyvensenos pasaulėžiūrą, kurios dalimi ajurveda ir yra. „Vedos“ sanskrito kalboje reiškia žinojimą, o „ajur“ – gyvenimas. Tad ajurveda yra platesnio mokymo – vedų – dalis.

Nesi didelis vedų žinovas, tačiau pakaks tik pasakyti, kad šis mokymas pasirūpina, jog šviesiausia visuomenės dalis eitų į uolas ir ten medituotų, vietoj to, kad dalyvautų šalies gyvenime ir spręstų jo problemas. Vedos netiki jokiu socialiniu mobilumu – būtent iš ten paimtas mokymas apie kastas. Nežinau ką jie moko apie moteris, tačiau jų teisių padėtis Indijoje - viena blogiausių pasaulyje. Ir taip toliau. Žodžiu, mes turime reikalą su gana barbarišku mokymu, tačiau jo dalis apie sveikatingumą yra neprilygstama.

Kaip tai paaiškinti? Indijoje dvasingumas neretai painiojamas su tobula kūno priežiūra. Pavyzdžiui, jie sako, kad atpalaiduojantis kūno masažas yra ir dvasinė praktika, nes pakylėja sielą. Tad indiška dvasingumo sistema iš esmės yra per kūną į dvasią – pavyzdžiui, jogų mankštos turi atlaisvinti barjerus dvasiai (kundalini) pakilti.

Rezultatas tas, kad indai pradeda kelti dvasingumą perdėtai rūpindamiesi kūnu. Viskas būtų puiku, jei būtume ne žmonės, o pomidorai ar šunys. Iš tiesų, gamtos lygyje padaras ar augalas jausis tuo geriau, kuo geresnes materialias sąlygas jam sudarysi. Kadangi indai yra pagonys, jie įsitikinę, kad žmogus taip pat yra visiškai gamtos dalis; ir čia jų pagrindinė klaida.

Kadangi pas mus yra laikoma, kad žmogus tik iki pusės yra gamtos dalis (kita puse jis yra Dievo dalis), tai mūsų žmogaus siela yra pasirūpinama geriau. Monoteistiniai kraštai tiki, kad kūnu reikia rūpintis lygiai tiek, kad jie būtų patogūs namai sielai. Tačiau šis rūpestis šalutinis, nes tikroji žmogaus prigimtis – virš gamtos pasaulio. Ir neretai, kad patenkintumėme sielą, mes turėsime daryti dalykus, kurie kūnui nepatinka. Pavyzdžiui, mes turėsime rizikuoti savo asmenine gerove jei to pareikalaus mūsų sąžinė. Meditacijas siekiant nušvisti suprasime kaip mėginimą pabėgti nuo tikro gyvenimo. Mankšta pas mus reiškia tik rūpestį kūnu, o ne siela. O rūpesčio siela praktikos turi mažai ką bendra su kūno gerove. Pavyzdžiui, tikslų siekimas ir savęs alinimas darbe indiškoje pasaulėžiūroje būtų suvokiama kaip dvasingumui priešinga praktika. Pas mus laikoma, kad pasiekti savo ambicingų tikslų – dvasios triumfas.

Tad mūsų gyvenimo trukmės pranašumas paaiškinamas paprastai – mūsų dvasinės pasaulėžiūros pranašumo įrodymu. Negali žmogaus padaryti absoliučiai sveiku traktuodamas jį vien kaip gyvūną. Mūsų prigimtis reikalauja, kad mūsų gyvenimai būtų prasmingi, o prasmingi jie bus tuomet, kai aukosime save kažkokiam didesniam tikslui. Šis aukojimas neretai susijęs su nuostoliais kūnui, tačiau pamaitina sielą. O be tinkamo sielos maisto visos tos ajurvedos negali išpildyti tai, ką žada.

Jei ką, tai pagal gyvenimo trukmę Izraelis yra 4 vietoje (be arabų gyventojų dalies būtų dar aukščiau). Žydai neturi kokios tai įmantrios pasirūpinimo kūnu sistemos (neretai naudojasi ta pačia ajurveda), tačiau jie turi unikalią rūpesčio siela sistemą. Taikydami į aukšto lygio dvasingumą kaip šalutinį produktą gauname ne tik aukštesnę civilizaciją, bet ir geresnę sveikatą, ilgesnę gyvenimo trukmę.

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_life_expectancy