Sveikas, Aurimai, Siunčiu tau vieną istoriją apie pilietiškumą, gal kur panaudosi. Savo vardu aš jos paskelbti negaliu.(Pasirašė, man vardas žinomas)
Kas yra pilietiškumas?
Kiekvienas tikras valstybės pilietis pamatęs gatvėje, muštynes, vagystę, trečių asmenų žalą turėtų informuoti apie tai policijos pareigūnus. Toli gražu ne kiekvienas įsivaizduoja, kiek daug reiškia toks jo poelgis, pateiksiu vieną pavyzdį iš realaus gyvenimo:
Gavome iškvietimą į naktinę gėrimų parduotuvę, joje mus pasitiko pardavėja ir paprašė išprašyti lauk tris nepageidaujamus piliečius, kurie buvo neblaivūs, vartojo necenzūrinius žodžius, užkabinėjo kitus klientus, taip pat buvo išsirinkę auką, kuris patikliai su jais girtavo ir džiaugėsi radęs draugų. Mums priėjus ir paprašius palikti parduotuvę ir jos teritoriją, piliečiai rėkaudami pasišalino į kiemą šalia parduotuvės, bet savo ketinimų užpulti savo sugėrovą vis dar atsisakyti neketino.
Aš į viską žvelgiu su platesnio matymo perspektyva. Jei mes viską taip paliksime, mums tik išvažiavus tas nelaimingas girtaujantis pilietis bus sumuštas ir apiplėštas, nes jaunuoliai buvo baisiai nepatenkinti mūsų atvykimu. Užuot supratę mūsų pastabas ir ėję namo ieškojo atsakymo, kas čia mus iškvietė. Mano kolega nėra pilietiškas žmogus, jis tik vykdo tokias pareigas, kokias jam paliepia įmonės vadovybė. Aš jam sakau, kviečiam policijos pareigūnus ir perduodam juos jiems, nes nesišalina iš parduotuvės teritorijos ir pridarys žalos. O tas griežtai ne, galiausiai paskambino pamainos viršininkas ir klausia apie situaciją. Aš jam detaliai viską papasakojau, sako gerai atvyksiu aš pats. Atvykus pamainos viršininkui, jie su kolega nuėjo išprašyti lauk iš parduotuvės teritorijos girtaujančių piliečių, o aš rašyti dokumentus kaip viskas buvo. Iš teritorijos jie juos išprašė. Savo pareigas darbe atliko pilnai, bet aš manau, kad mes tik ne tik turime atlikti savo pareigas darbe, bet ir pilietines pareigas. Taigi tie išprašyti apiliečiai toliau rėkdami atsisėdo autobusų stotelėje ir tesė girtavimą ir chuliganizmą. Padariau vistiek taip, kaip man atrodė geriausia. Iškviečiau policijos pareigūnus, kaip fizinis asmuo, atsitiktinis praeivis. Kaip visada mūsų policijos pareigūnai užtruko atvykti, bet svarbiausia, kad atvyko. Piliečius susisodino į automobilį ir pristatė į policijos komisariatą. Pagalvokite kiek išvengta žalos, girtaujantis pilietis grįžo sveikas namo, autobusų stotelė liko su stiklais ir neaišku kas dar būtų nutikę, jei tokius apiliečius paliktume siautėti toliau mieste. O jei taip elgtumėmės kiekvienas žmogus ar bent pusę iš mūsų? Galbūt rastume ir savo automobilį nakčiai palikę daugiabučio namo kieme sveiką, su visomis detalėmis, nebijoti dėl savo būsto saugumo, galėtume savo vaikus išleisti ramiai linksmintis su draugais ir nebijoti dėl jų gerovės. Pagaliau ir patys gyventume ramiau ir laisviau. Dar vienas to privalumas, kad policija būtų pilnai apkrauta darbu ir taip sumažėtų korupcija šioje srityje. Kai visa tai paplis, kiekvienas darydamas ką nors amoralaus pagalvos, kad vis dėl to gali įkliūti ir to nebedarys.
Aurimo komentaras: norėčiau tik trumpai pridurti, kad blogio toleravimas yra didelis blogis. Toleruoti blogį - tai pasyviai su juo bendradarbiauti. Tai tik pirma bendradarbiavimo stadija. Tokie ir patys nepajunta, kaip pamažu pereina į gilesnio bendradarbiavimo su blogiu stadijas.
Taip pat tokiems, kurie save išsiteisina ir neatlieka savo žmogiškos pareigos, nereikėtų stebėtis, kad kad po kiek laiko jų pačių gyvenimas netikėtai pakrypsta ne visai žmoniška linkme.



RSS



Geras straipsnis, iš tiesų mane privertė susimąstyti, jog tikrai nors nenoriu pripažinti, bet toleruoju blogį, vien todėl kad matai girtus už vairo, ir nieko nesakai, nieko nedarai, matai vaiką, kurį pravardžiuoja, bet nieko nedarai, nors tikrai galėtum pakeisti, galėtum bent jau pamėginti pakeisti...
apatiškumo problema ta, kad žmonės bijo "skūsti". Bijo, kad po to su jais susidoros ar atkeršys. Žmonės nenori būti skundikais, nes skundiku būti - gėda. Ar gėda išgelbėti privatų turtą, kito žmogaus orumą, gal net gyvybę?
Vokiečiai garsėja kaip didieji skundikai. Jie niekada nebūna abejingi jei žmogus (nebutinai užsienietis)numeta šiukšlę gatvėje, jei vyrai užpuolė moterį ir tt..
mane įkvėpė ši istorija. Manau, jei kiekvienas savo (ir kaimyno) namus saugotume atsakingai ir nebūtume abejingi - visi gyventume daug geriau.
Būkime drąsesni:)
Palikite atsiliepimą